Rusai Lietuvoje vokiečių okupacijos metais (1941-1944)

Straipsnyje analizuojama rusų tautybės gyventojų – nuo seno Lietuvoje gyvenusių ir dėl karo aplinkybių čia atsidūrusių žmonių – padėtis, politinė orientacija 1941–1944 m. Daugiausia dėmesio skiriama Patikėtinio rusų gyventojų reikalams biuro, įsteigto 1943 m. kovą, veiklai. Šis Biuras ne tik skleidė nacių propagandą, bet ir organizavo jaunimo mobilizaciją į vokiečių apsaugos policiją, rūpinosi iš SSRS evakuotais tautiečiais ir kt. Biuro patikėtinio Aleksejaus Stavrovskio žiniomis, 1943 m. pabaigoje „aktyvioje kovoje“ – vokiečių armijoje, policijos būriuose, transporto tarnyboje – dalyvavo apie 1000, t. y. 1 proc., Lietuvos rusų. Dar keli tūkstančiai jų buvo išgabenti arba savanoriškai išvyko į darbus Vokietijoje. Po žydų, labiausiai diskriminuojama grupė Lietuvoje 1941-1944 m. buvo rusai karo belaisviai. Nuo seno Lietuvoje gyvenę rusai taip pat susidūrė su represijomis, vokiečių valdžios ir lietuvių savivaldos priešiškumu. Jų kaimuose dažnai vykdytos baudžiamosios akcijos. Tokia rusų padėtis padidino jų procentą sovietinių partizanų būriuose, vis dėlto sunku pasakyti, kokia proporcija pasiskirstė gyventojų nuotaikos. Okupacinei vokiečių valdžiai pavyko savo propagandai suburti gana įtakingas rusų bendruomenės pajėgas. Jose buvo Sentikių ir Stačiatikių Bažnyčių vadovai, o taip pat minėtas Patikėtinio rusų gyventojų reikalams biuras. Rusų bendruomenės padėtis, politinės nuotaikos iš esmės sutapo su bendra visuomenės situacija Lietuvoje. Ji nebuvo sovietų režimo „penktoji kolona“, tačiau ir kolaboravimo su vokiečiais priežastys bei mastas nepranoko čia susiklosčiusio standartoThe article analyzes the Russian residents' (who lived in the country for many years or landed in Lithuania due to war circumstances) position and political orientation in 1941-1944. The strongest focus is laid on activities of the Bureau of the Trustee for Russian Residents established in March 1943. This Bureau both spread the Nazi propaganda and conscripted the youth into the German security police, attended to the fellow Russians evacuated from the USSR etc. According to Aleksėj Stavrovski, the trustee of the Bureau, in 1943 around 1,000, i.e. 1 percent of the Russians of Lithuania, participated in the 'active fight' (the German army, police units and transport service). A few more thousands of them were shipped or went voluntarily to work in Germany. It is difficult to identify the ratio of the political sentiment among the Russian residents, but the German occupation authorities managed to rally quite influential forces for their propaganda. Among them were the leaders of the Old Believers and Orthodox Churches and the above mentioned Bureau of the Trustee for Russian Residents. The position, political sentiment of the Russian community basically coincided with the general situation of the public in Lithuania. They were not the 'fifth column' of the Soviet regime, but the reasons and scope of collaboration with the Germans did not exceed the usual local standard either