Folklore scholarship [in the strategy of humanities and social sciences]

Straipsnyje apžvelgiama tautosakos mokslo vieta ir reikšmė Lietuvos mokslų sistemoje, istorinė raida, šiandieninė būklė bei plėtros galimybės. Tautosakos mokslas suvokiamas kaip susidedantis iš tautosakos teorijos, tautosakos mokslo metodologijos, tautosakos istorijos. Kaip atskiros disciplinos yra išsiskyrusios tautosakos genealogija, poetika, tautosakos sistematika, tautosakos archyvistika, tereniniai tyrimai, taikomojo tautosakos vaidmens tyrimai ir kt. Lietuvoje tautosakos mokslo užuomazgų randama ankstesniuose šimtmečiuose. Bręstant lietuvių nacionalinei sąmonei, plintant romantizmo idėjoms didėjo tautosakos reikšmės tautiniam tapatumui suvokimas. XIX a. lietuvių ir užsienio mokslininkų pastangomis prasidėjo reikšmingas tautosakos tiriamosios veiklos etapas - kūrinių rinkimas ir skelbimas, o kartu ir intensyvus surinktos medžiagos tyrimas. Išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos susidarė galimybė kaupti, publikuoti ir tirti iki tol draustus folkloro klodus (rezistencijos ir tremties dainas, satyrinius anekdotus apie komunistų santvarką bei jos veikėjus, religines giesmes ir pan.). Fiksuojant tautosaką pradėtos naudoti šiuolaikinės technologijos, imtasi kopijuojant gelbėti archyvinę medžiagą. Ieškoma būdų elektroninėms tautosakos bazėms kurti, susidarė palankesnės sąlygos susipažinti su užsienio folkloro teorijomis ir užmegzti ryšius su Vakarų mokslo pasauliu, atsivėrė galimybė vykti į tarptautinius kongresus, stažuotes. Nemažą impulsą šio mokslo plėtrai davė siekimas tarptautiniu ir nacionaliniu mastu išsaugoti kultūros paveldą, kartu užtikrinant jo tęstinumą, aktyvinant šios srities tyrimus bei sklaidą.The article reviews the place of the science of literature and folklore and its significance in the system of education in Lithuania, its historic development and current condition as well as its possibilities for further development. The science of literature and folklore is perceived as a science consisting of theory, methodology and history of folklore. The genealogy, poetic, systematics, archivistics of literature and folklore, etc., have developed as separate disciplines. The first signs of the science of literature and folklore in Lithuania are observed in earlier centuries. With the Lithuanian national awareness developing, the perception of the significance of literature and folklore for national identity increased. In the 19th a significant period of folklore research activities started, i.e. collection and publication of works as well as intensive studies of all the collected material was launched. After the restoration of independence, possibilities for accumulating, publishing and studying of previously banned folklore works (resistance and exile songs, satiric anecdotes about the Soviet regime, religious chants, etc.) emerged. In order to record folklore, scientists started using modern technologies and copying archive material. Ways to elaborate electronic data bases of folklore were sought for, and more favourable conditions for familiarising with foreign folklore theories and establishing contacts with Western scientists. The aspiration to preserve the cultural heritage on the international and national level was a great motivation for development of the field of science. All this ensured the continuous nature of the science and more active studies and dissemination thereof