Development of the subject of folklore research in the course of the 20th-beginning of the 21st century

Tautosakos moksle svarbų vaidmenį vaidina tautosakos kūrinių rinkimas, sisteminimas ir publikavimas. Šiame straipsnyje pasirinkta šias atramines mokslinės veiklos kryptis apžvelgti XX–XXI a. pradžioje. Publikacijoje aptariamos bendros raidos tendencijos. XX–XXI a. pradžia – laikotarpis, stulbinantis surinktos lietuvių tautosakos kiekiu: Lietuvių tautosakos rankraštyne yra apie 1,8 milijono užrašymų. Reikšmingi poslinkiai vyko tiek rinkimo metodikos, tiek technologijos srityse. Išsiplėtė kaupiamos kontekstinės medžiagos ratas, įrašymo priemonių pažanga lėmė, kad vis daugiau kūrinių saugoma ir garso įrašų pavidalu. Esminiai pokyčiai vyko ir tvarkant surinktą medžiagą. 1936 m. pradėtas lietuvių pasakojamosios tautosakos sisteminimas. 1956 m. pradėta kurti dainų tekstų katalogo sistema. Tvarkyta ir trumpųjų pasakymų tautosaka. Įvairių rūšių tautosakos katalogai papildomi, tikslinami, pasiremiama ir elektroninėmis duomenų bazėmis. Iki XX a. pabaigos pasirodę lietuvių tautosakos leidiniai yra ne visuminiai, o parcialiniai. Pastebima tendencija skelbti atskirų regionų repertuarą. Nemaža nuveikta pakartotinai spausdinant klasikinius rinkinius ir senus rankraščius. Remiantis sudarytais sisteminiais katalogais pradėti rengti ir generaliniai leidiniai. Apžvelgtų lietuvių tautosakos mokslo trijų atraminių veiklos krypčių – liaudies poetinės kūrybos rinkimo, sisteminimo ir skelbimo – tradicijų tąsa ir raida, išryškėję esmingi proveržiai yra labai svarbūs būsimiems tyrimams ir kultūrinei sklaidai.Collection, systematization and publishing of folklore works play an important role in the science of folklore. The paper gives an overview of these basic fields of scientific activity in the 20th c. – the beginning of the 21st c. The publication discusses common developmental trends. The 20th c. – the beginning of the 21st c. is the period of surprising abundance of Lithuanian folklore: there are about 1.8 million records in the Lithuanian Folklore Manuscript Collections. The areas of both collection methodology and technology underwent significant changes. The circle of accumulated contextual material has expanded and the advancement of recording means resulted in an increasing number of audio records. Essential changes also touched the handling of collected material. In 1936, the systematisation of Lithuanian folk narratives began. 1956 saw the beginning of the creation of the song text catalogue system. Short utterance folklore was also handled. The catalogues of different types of folklore are supplemented, specified, based on electronic databases. Lithuanian folklore publications that appeared before the end of the 20th c. are partial rather than general. A tendency to publish a repertoire of individual regions has been observed. A lot has been done in re-publishing of the classical collections and the old manuscripts. Based on systemic catalogues, general publications were prepared. The continuation and development of the traditions of overviewed three fields of the Lithuanian folklore science – the collection, systematisation and publishing of folk poetic creation – and the essential breakthroughs are very important for future research and cultural dissemination