About performance of folklore and performers from Lithuania and from abroad

Straipsnio objektas – įvairių šalių pasakojamosios ir dainuojamosios tautosakos atlikimas ir atlikėjai. Darbo tikslas – išryškinti įvairias šios problemos tyrimo raidos tendencijas. Mažiau dėmesy atkreiptas į epo dainininkus ir dainavimą, nes šio žanro tautosaka Lietuvai nebūdinga. Tautosakos atlikėjo ir atlikimo tyrimų įvairiose šalyse apžvalga rodo, kad susidomėjimas šią problematika, kilęs XIX a. antroje pusėje, labai sustiprėjo XX a. Tyrimai išsiplėtė, buvo vykdomi įvairiomis kryptimis. Atlikėjai nagrinėti socialiniu-kultūriniu atžvilgiu, išryškinti skirtumai, priklausantys nuo atlikėjo lyties, amžiaus, profesijos ir kitų veiksnių. Gilintasi į funkcionavimą įvairiose socialiniuose grupėse, į atlikimo laiką ir erdvę. Tirti atlikėjų repertuarai, kūrinių įsisavinimo ir kaitos procesai, individo įnašo ir tradicijos sąveikos. Buvo pateiktos įvairios atlikėjų tipologijos. Lietuvoje atlikėjo ir atlikimo meno tyrinėjimas išaugo XX a. antroje pusėje. Buvo paskelbta straipsnių, apybraižų, skirtų apibūdinti ryškius, talentingus pateikėjus, išleista ne viena knyga, atskleidžianti jų tautosakos repertuarą, pateikianti jų pačių sukurtų tekstų. Tačiau nebuvo atskiras problemas tiriančių ir apibendrinančių darbų. Medžiagos, ir publikuotos, ir esančios archyvuose (rankraščiai, garso įrašai, retsykiais ir vaizdajuostės), yra sukaupta nemažai, ji laukia nuodugnios analizės pagal kryptingą metodiką. Tai leistų pateikti svarių sintetinių išvadų ir apie tautosakos atlikėjus, atlikimo tendenciją XX a. Lietuvoje, ir apie atskiras svarbias šio meno atlikimo temas.The article analyses performance and performers of narrative and singing folklore of various nations. The work aims to highlight various development tendencies of the research concerning the present problem. Epos singers and singing have less attention, because folklore of this genre is not characteristic for Lithuania. Review of researches of performers and performance of folklore in various countries let us to assume that interest in this field, having arisen in the second part of XIX century was likely to intensify in XX century. Researches have been extended as multidirectional. Performers are analysed under social-cultural attitude, by highlighting differences, depending on gender, age, profession of a performer and other factors. The research included repertoires, processes of assimilation and variations of creative works, relation of individual distribution and tradition. Investigation on art of performance and performers has increased at the second part of XX century. A lot of articles, essays, intended to disclose colourful and talented performers have been published in line with variety of books, disclosing their folk repertoire and texts. However works investigating and generalizing separate problems have not been announced. There are a lot of material the published one and available in archive (manuscripts, voice records, sometimes video records); it waits for precise analysis according to selected methods. This would enable to make weighty conclusions not only about performers of folklore and tendency of its performance in XX century Lithuania but also about important different themes for performance of this art