Lithuanian folklore theatre - the herald of national revival

Straipsnyje aptariama Lietuvių folkloro teatro meninė veikla ir jos savitumas. Lietuvių folkloro teatras yra etninis lietuvių akademinio meno reiškinys, natūraliai tęsiantis klojimo teatro tradicijas. Folkloro teatras pasižymi ypatingu – fakto dramaturgijos – komponentu, jam nesvetimi ir postmodernistinio meno bruožai. Teatro vadovo Povilo Mataičio spektakliai, kaip ir XIX a. klojimo teatro vaidinimai, žadino lietuvių tautinį sąmoningumą, bendrumo jausmus ir prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvių folkloro teatras susikūrė kaip senosios – lietuviškojo Klojimo teatro – ir naujoviškosios – etninės muzikos ansamblio – tradicijos junginys. Folkloro teatro spektakliams būdingi trys požymiai – apeigiškumas, istoriškumas ir regioniškumas. Folkloro teatro apeiginio pobūdžio spektakliams būdingas etninis lietuviškasis apeigiškumas, susijęs su kalendorinėmis šventėmis, su buitinėmis bei liturginėmis apeigomis. Regioniškumas Lietuvių folkloro teatro spektakliuose siejasi ne tik su Lietuvos pakraščio regionais: Mažąja Lietuva, Sūduva, Šiaurės Rytų Lietuva, bet ir iš dalies su Žemaitija, Aukštaitija. Istoriškumas šio teatro spektakliuose apima ikiistorinius laikus, baltų genčių su kryžiuočiais laikotarpį, lietuvninkų gyvenseną XVI–XVII amžiuje, baudžiavos laikus, caro valdžios laikotarpį ir XX amžių. Lietuvių folkloro teatro savitumą lėmė ir istorinio kostiumo rekonstrukcijos bei scenografijos modeliai. Lietuvių folkloro teatras yra akademinės-etninės lietuvių teatrinės kultūros žanras, etninį apeigiškumą praturtinęs fakto teatro koncepcija.The article discusses artistic activities and its peculiarities of Lithuanian folklore theatre. Lithuanian folklore theatre is the ethnic phenomenon of Lithuanian academic art, which naturally continues the traditions of folk theatre. Folk theatre has a specific component of fact dramaturgy and certain characteristics of post-modernism. Performances directed by the head of the theatre Povilas Mataitis stimulated the national self-awareness of Lithuanians and contributed to the restoration of Independence of Lithuania. Lithuanian folklore theatre emerged as a combination of the old Lithuanian theatre and the new tradition of ethnic music ensemble. The following three features are characteristic to folklore theatre performances – folklore, history and region. Ritual performances of the folklore theatre are characterised with ethnic Lithuanian rituals related to calendar holidays as well as every day and liturgical rituals. Regional performances of the folklore theatre are related to the following regions of Lithuania: Lithuania Minor, Sūduva, Northeast Lithuania, and Samogitia and Aukštaitija. Historicity in performances of this theatre covers pre-historical times, the period of the Baltic tribes and Crusaders, the life of Prussian Lithuanians in the 16th–17th c., the tsarist period and the 20th c. The specific nature of the Lithuanian folklore theatre was also determined by reconstructions of historical costume and stenographic models. Lithuanian folklore theatre us the genre of Lithuanian academic and ethnical theatre culture