Church processions in Vilnius in the 17th-18th centuries

Procesija - tai iškilminga religinė eisena su giesmėmis ir maldomis. Jos tikslas - ne tik tikinčiųjų pamaldumo stiprinimas, bet ir Dievo geradarysčių priminimas. Nuo seno procesijomis siekta išmaldauti dieviškosios pagalbos ar padėkoti jau už suteiktą. Eisenos rengtos pagerbti tiek gyvuosius, tiek mirusiuosius. Katalikų Bažnyčioje procesijos paprastai skirstomos į liturgines, arba visuotines, ir ypatingąsias. Pirmosios vyksta kasmet nustatytą dieną, ypatingosios procesijos yra specialiai vyskupo nurodytos ar leistos dėl bendrų nelaimių ar kokia nors kita intencija. Apie konkrečias XVII-XVIII a. Vilniuje vykusias bažnytines procesijas žinių mums teikia išlikę jėzuitų Akademijos leisti iškilmių aprašymai. Juose išvardijami ne tik visi dalyviai ar jų grupės, bet ir tvarka, eiliškumas, vyksmo vieta, nepamirštama ir eisenos meninė pusė. Prie šių šaltinių priklauso nors ir negausiai išlikusios Dievo Kūno procesijų programos. Vilniuje procesijos vykdavo gana dažnai ir įvairiomis progomis. Be sekmadieninių aplink bažnyčias rengiamų procesijų, kiekvienais metais periodiškai vykdavo vieši liturginių švenčių minėjimai. Tačiau šių dažnų ir gausių eisenų aprašymo nėra išlikę. Tarp visų kasmetinių švenčių didžiausias dėmesys buvo skiriamas Dievo Kūno iškilmėms. Be jų, pačios didingiausios ir puošniausios buvo ypatingomis, pavyzdžiui, vyskupų ingreso, šventųjų kanonizacijos ir jų palaikų perkėlimo, stebuklingų paveikslų karūnacijos ir kitomis progomis rengtos procesijos. Pagrindiniai procesijų bruožai: hierarchiškumas, informatyvumas, emblemiškumas, sceniškumas, muzikalumas ir puošnumas.According to historical sources, processions in Vilnius were performed rather often and on various occasions. Not including the processions arranged on Sundays around the church, they were periodically performed in the streets of the city. J. Kurczewski mentions 12 main cathedral ceremonies with processions in the city. Except for Corpus Christi, no accounts of these frequent and well-attended processions remain. From all the annual feast days, the greatest attention was paid to the ceremonies of Corpus Christi. After Corpus Christi, the most majestic and splendid processions were performed on particular occasions such as the consecration of the bishop, the canonization of saints and the transfer of their remains, the coronation of miraculous ceremonies and on other particular occasions. They include the ceremonies arranged in 1604 for the advancement of the St. Casimir festival to a higher level, the procession of honour for the newly canonized saints Stanislaw Kostka and Aloysius Gonzaga in 1728, the solemn coronation of the picture of the Holy Virgin Mary in St. Michael church in 1750, and the transfer of the sculpture of Jesus from Nazareth in 1766. Individual accounts are devoted to these ceremonies. The main visual elements of the ceremonies were various arches of triumph as well as living pictures - scenes performed at the gates or during the procession. Elegance was added to the processions by the inclusion of various attributes - the signs of orders and guilds carried by their members, crosses, flags and pictures, etc. Although the processions flourished in Vilnius in the 17th and 18th centuries, almost none of the attributes have survive