Vilnius photography in the beginning of the XX c. as an illustration of church procession texts

Straipsnyje analizuojami XVII-XVIII a. Vilniaus procesijų rašytiniai šaltiniai, siekiama išsiaiškinti, kiek ir kaip konkrečią procesiją galima rekonstruoti pasitelkus rašytinius šaltinius. Darbas iliustruojamas XX a. pr. Vilniaus fotografija, kuri, nepaisant laiko skirtumo, yra puiki senųjų procesijų įvaizdinimo galimybė. Daugiausia apie procesijas ir jų apipavidalinimą galima spręsti pagal XVII-XX a. pr. rašytinius šaltinius, juos galima skirti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarytų bažnyčių inventoriai, vizitacijų aktai, pajamų ir išlaidų, brolijų knygos, kuriose randama nemažai informacijos apie konkrečius procesijose naudotus reikmenis - jų išvaizdą, padėjimo vietą, kiekį ir įsigijimą. Antrąją šaltinių grupę sudaro pačių iškilmių aprašymai, specialūs proginiai leidiniai, procesijų programos. Jų pagalba galima rekonstruoti konkrečią eiseną ar jos fragmentą, nes apeigynuose nurodoma tik bendra procesijų rengimo tvarka. Be to, iškilmių aprašymai ir proginiai leidiniai teikia informacijos ir apie eisenos meninį apipavidalinimą, joje naudotus atributus, muziką, giesmes ir t. t. Išanalizavus šaltinius nustatyta, jog iki pat XIX-XX a. sandūros Lietuvos gyventojų papročiai ir apeigų tradicijos buvo beveik nepakitusios. Remiantis pačių iškilmių aprašymais, procesijų programomis ir kitais proginiais leidiniais, galima atkurti: eisenos tvarką, jos dydį, nueitą kelią, dalyvių eiliškumą, visuomenės grupes, apeigas. Kalbant apie procesijų meninį apipavidalinimą, minėti šaltiniai nurodo jo formą, pobūdį (triumfo vartai, vežimai, vėliavos, kryžiai ir t. t.), skaičių, turinį.The article analyses the written sources of the XVII - XVIII c. - St. Kazimieras celebration exalt in 1604, the Coronation of the Holy Virgin Mary picture in St. Michael Church, the records of the Jesus of Nazareth sculpture transference celebrations in 1766 and the Program of the procession of Corpus Christi in 1614. According to these sources one is able to reconstruct not just the sequence and size of the procession and the distance which was walked, but also the classes of society, and the sequence of participants and rites. These sources also indicate the form of the artistic decoration or character of the processions, e.g the presence of Triumph gates, carriages, flags, crosses, etc., the number and appearance of these. The article is illustrated with early XX c. Vilnius photography, which, despite being from a much later time, con- curs perfectly with the old processions depictions and is a verification of historical reality. Until the brink of the XX c. Lithuanian people customs and rite traditions were virtually unchanged since old times. On the other hand, one could also notice some differences regarding the processions of the XVII - XVIII c. One of the most important of these differences is the disappearance of Triumph gate and carriage depictions. This tradition probably was lost together with symbolical - emblematical thought. So the theatricality, which was characteristic of Baroque, disappeared