Žmogiškųjų išteklių vystymo sistema viešojo valdymo reformos kontekste

Straipsnyje aptariami fundamentalūs pokyčiai, susiję su viešojo valdymo reforma, kurie reikalauja iš esmės keisti žmogiškųjų išteklių vystymo funkciją, kuriant palaikančią aplinką ir sudarant galimybes valstybės tarnautojams nuolatos stiprinti ir tobulinti reikalingas kompetencijas. Straipsnyje analizuojamos pagrindinės viešojo valdymo reformos kryptys, pokyčiai, susiję su žmogiškųjų išteklių valdymo decentralizacija, valstybės tarnybos reforma, taip pat atliekama teorinių požiūrių į žmogiškųjų išteklių vystymą analizė. Remiantis teorinės analizės rezultatais parengtas ir straipsnyje pristatytas teorinis žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos modelis bei patikrintas šio modelio pritaikomumas Lietuvos centrinės bei vietinės valdžios institucijose. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais nustatyta, kad atitikimas tarp teorinio strateginės žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos modelio viešojo valdymo reformos kontekste ir esamos žmogiškųjų išteklių vystymo sistemos Lietuvos valdžios institucijose yra ribotas. Nustatyta, kad Lietuvos žmogiškųjų išteklių vystymo sistema nėra strategiškai subrendusi ir dauguma indikatorių, patvirtinančių sistemai galimybių suteikiančių charakteristikų egzistavimą, nėra akivaizdūs. Straipsnyje daroma išvada, kad šiuo metu esanti žmogiškųjų išteklių vystymo sistema Lietuvos valdžios institucijose nepakankamai užtikrina sėkmingą reikšmingų pokyčių, susijusių su viešojo valdymo reforma, įgyvendinimą.The fundamental changes associated with public management reforms calls for a significant transformation of the human resource function in general and human resource development responsibility in particular. Therefore, the article seeks to develop and substantiate the theoretical model of the human resource development system in the context of public management reform and to verify it by examining congruence of enabling characteristics of the strategic HRD system with those in Lithuanian central and local government institutions. The results of the empirical research have revealed that there is limited congruence between the theoretical model of strategic HRD system in the context of public management reform and the current HRD system in the central and local government institutions of Lithuania. The Lithuanian HRD system is not strategically mature in HRD terms and the majority of enabling characteristics are not in place yet