Žemės ūkio paskirties žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos 1991–2007 m. laikotarpiu teisi-niai aspektai

Šiame straipsnyje analizuojami teisės aktai, kurių pagrindu Lietuvos Respublikoje nuo 1991 m. vykdomas žemės nuosa-vybės bei naudojimo santykių pertvarkymas – nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės privatizavimas, žemės ūkio struktūrų transformacija. Šių esminius ekonominius ir socialinius pokyčius sukėlusių įstatymų tarpusavio suderinimas išnagrinėtas atsižvelgiant į jų atitiktį pagrindiniams agrarinės reformos uždaviniams. Įstatymų įgyven-dinimo pasekmės apibūdintos pagal dvi alternatyvas – agrarinės krypties įstatymų nuostatas (galiojusias 1991–1996 m.) ir res-titucinės krypties įstatymų nuostatas (galiojančias nuo 1997 m.). Analizuojant žemės ūkio paskirties žemės pertvarkymą įver-tinta tai, kaip buvo derinami skirtingi pretendentų gauti žemę interesai, kaip teisės aktai sudarė sąlygas pažangioms žemės ūkio struktūroms formuoti, kaip buvo užtikrinamas racionalus žemės naudojimas. Agrarinės krypties įstatymai daugiau atitiko valstybės interesus pertvarkyti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, o restitucinės krypties įstatymai leido patenkinti di-desnio skaičiaus pretendentų prašymus įsigyti žemės sklypus kaip nekilnojamojo turto objektus. Tačiau tai pablogino žemės naudojimo būklę. Tolesnis valstybinis privačios žemės valdymo ir naudojimo reguliavimas galimas tik tada, jeigu tai bus pa-grįsta viešojo intereso poreikiu. Nuosavybės teisės, žemės reforma, ūkių žemėnaudosVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij