Aukštesniosios valstybės tarnybos steigimo prielaidos Lietuvoje

Straipsnyje analizuojamos aukštesniosios valstybės tarnybos steigimo prielaidos Lietuvoje reformuojant valstybės tarnybos sistemą. Didžiausias dėmesys skiriamas aukštesniosios valstybės tarnybos poreikio analizei strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo teorijoje, aukštesniosios kategorijos valstybės tarnautojų ir įstaigų personalo vadovų požiūrio į aukštesniosios valstybės tarnybos steigimą vertinimui ir aukštesniosios valstybės tarnybos sistemų užsienio šalyse vystymosi tendencijoms. Atkreiptas dėmesys, kad strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo teorijoje ir tyrimuose akcentuojamas diferencijuotas požiūris į skirtingos vertės ir unikalumo žmogiškuosius išteklius, į lyderystės ir vadovavimo gebėjimais pasižyminčius darbuotojus. Autorių atliktas tyrimas - aukštesniųjų kategorijų valstybės tarnautojų ir įstaigų personalo vadovų apklausa - rodo, kad aukštesniosios valstybės tarnybos steigimo Lietuvoje idėja yra vertinama nevienareikšmiškai: aukštesniųjų kategorijų valstybės tarnautojai yra linkę tam pritarti labiau nei žemesniųjų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvadą, kad požiūris į aukštesniosios valstybės tarnybos steigimą priklauso nuo konkrečios šalies politinio, ekonominio ir socialinio konteksto, ir todėl, projektuojant aukštesniąją valstybės tarnybą valstybės tarnybos sistemoje, būtina atsižvelgti į aukštesniosios valstybės tarnybos vystymo tendencijas įvairiose pasaulio šalyse.This article analyses the assumption for establishing senior civil service in Lithuania in the course of reforms of civil service system directing much attention to the conceptualizations of senior civil service in contemporary strategic human resource management theory and research where the need for establishing senior civil service is grounded by stressing the differentiated approach to human resources. A special attention is paid to highly valued and unique human resources, capable of leading the institutions and the sector as a whole. The data of the empirical research indicate that the idea of establishment of the senior civil service in Lithuanian is accepted ambiguously within the system of civil service. The authors, noting highly contextual nature of the issue, conclude that the decisions on the concrete design of senior civil service in Lithuania should be based on consideration of noticeable tendencies of developments of senior civil services in the democracies of the world