Variations of grammatical norms and particulars of their assessment

Straipsnyje aptariami gramatikos normų variantų sisteminiai bei funkciniai požymiai ir nagrinėjama, į ką reikia atsižvelgti, tuos variantus norminant. Normų kokybės atžvilgiu gramatikos variantai gali būti lygiaverčiai ir nelygiaverčiai. Be to, tikslinga skirti pagrindinį ir šalutinį (ar šalutinius) normos variantus. Pagrindinis variantas paprastai esti neutralioji norma, o šalutiniai variantai gali turėti nedidelių reikšmės atspalvių, skirtis pagal vartojimo sritį (t. y. priklausyti vienam ar kitam funkciniam stiliui). Nustatant norminių gramatikos variantų vertę, pravarti realiosios vartosenos duomenų statistika. Ji gali pakoreguoti kodifikaciją – variantų pateikimą norminamuosiuose darbuose. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenimis, straipsnyje šiuo požiūriu nagrinėjama keleto dažniau vartojamų gramatinių formų (kraujuje : kraujyje, vėjuje : vėjyje, žvejas : žvejys, griūva : griūna ir kt.) konkurencija vartosenoje, aptariami šių variantų realiosios ir kodifikuotos normos santykiaiThe article discusses the systemic and functional signs of variations of grammatical norms and analyses which aspects must be considered when standardising the variations. In qualitative terms, the grammatical variations may be of equal value, or not. In addition, it is advisable to distinguish principal and secondary variations of the norm. The principal variation is usually qualitatively neutral, whereas secondary variations may have subtle nuances of meaning, and they may vary according to the domain of usage (i.e. they may belong to one or another functional style). In establishing the value of the variations of grammatical norms, statistics on real usage figures are helpful. These statistics may even effect corrections to normative codification – the way the variations are presented in prescriptive works. The article discusses the relationship between the codified norm and the real usage situation of certain frequently used competing grammatical forms (kraujuje : kraujyje, vėjuje : vėjyje, žvejas : žvejys, griūva : griūna and others) from this point of view based on a corpus from the Modern Lithuanian Language Text Data Base