Variant folk terms of construction in the Dictionary of Lithuanian

Straipsnyje nagrinėjama "Lietuvių kalbos žodyno" (LKŽg 2005) statybos liaudies terminija, t. y. specialius statybos vaizdinius ar sampratas įvardijantys gyvosios kalbos žodžiai. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti vyraujančius statybos liaudies terminų varijavimo atvejus ir parodyti varijavimo įvairovę. Iš viso analizuojama beveik 400 terminų varijavimo atvejų. Straipsnio autorius daro tokias išvadas. Pirma, išanalizavus "Lietuvių kalbos žodyne" rastų statybos liaudies terminų varijavimo atvejus varijuojančių kalbinių priemonių ir dabartinės kalbos atžvilgiais, pastebėta, kad variantų yra nemaža ir įvairių. Didžiausią dalį sudaro kirčiavimo ir fonetiniai variantai. Antra, didelę kirčiavimo variantų dalį sudaro variantų eilutės su pagrindiniais norminiais terminais. Trečia, fonetinių variantų grupę daugiausia sudaro dabartinės kalbos normas atitinkantys terminai ir tarminiai kiekybinių ir kokybinių balsių skirtybių turintys variantai. Gerokai retesni yra variantai, turintys priebalsių skirtybių. Ketvirta, morfologinių variantų grupėje, kurią sudaro bendrašakniai reikšme tapatūs galūnių ir darybos afiksų skirtybių ir morfologinių kategorijų atmainų turintys terminai, vyrauja giminės kategorijos atmainų turintys terminai, reti yra skaičiaus kategorijos varijavimo atvejai. Penkta, galūnių variantų grupėje vyrauja terminai su galūnėmis -ė ir -(i)a, -as ir -ys. Darybinių variantų grupėje daugumą sudaro prie-, prieš-, už- priešdėlių ir jų tarminių variantų vediniai, priesagos -ininkas ir jos variantų vediniai. Šešta, ne visa statybos liaudies terminija sunorminta galutinai.This article deals with variant folk terms of construction in the electronic version of Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Lithuanian) (Vilnius, 2005). It was observed that the majority of variants are variants of pronunciation - accentuation variants and phonetics variants. The group of variants of accentuation mainly consists of variants where the accent is placed differently, for instance, dúonkepis- duonkepys (bread stove). Variants with the same place of accent, but with a different intonation are noticeably rarer, for instance, antpamatis - ántpamatis (rise around foundations). A large part of accentuation variants are variants with normative terms, for instance, gárvilka - garvilkà (steam duct). Variants of non-normative terms are variants of the modern language words or terms not used in modern language, for instance, ãpušė - apušė (asp). A significant proportion of variants are barbarisms and hybrids, for instance, ãkselis - akselys (chopped straw). The group of phonetic variants mainly consists of terms concordant to norms of modern Lithuanian and variants with quantitative and qualitative differences of vowels, for instance, klìjus - klyjus (glue). The group of morphological variants consists of terms with the same root and meaning, but with differences in inflectional and derivational affixes and a variety of morphological categories. In this group terms with differences in gender (palubys - palubė) (place under a ceiling) prevail, terms with differences in number (drobynos - drobynà) (ladder) are rather rare. In the group of variant terms with different inflectional affixes the majority of terms have inflexional endings -ė and -(i)a (priemene - priemenià) (entrance hall) as well as -as and -is (sienójas - sienójis) (log). In the group of derivational variants the majority of terms are derivates with prefixes prie-, prieš- and už- and their dialectal variants, for instance, (príegonkis - prýgonkis (porch), príeškaktis - prýškaktis (stove front), užùgardė - ažùgardė (mow)) and derivates with the suffix -ininkas and its variants (mūrininkas - mūrinykas) (bricklayer)