On the accentuation variants of Lithuanian suffixed hydronyms

Straipsnyje tirti šakninio (1 a. p.) ir kilnojamojo (3a ar 3b a. p.) kirčiavimo variantus turintys lietuvių priesaginiai hidronimai. Straipsnio medžiaga rinkta iš publikuotų Lietuvos hidronimų šaltinių: „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ (red. E. Grinaveckienė, 1963), „Lietuvos TSR hidronimų darybos“ (1970) ir „Lietuvių hidronimų etimologinio žodyno“ (A. Vanagas, 1981). Nagrinėta 18 hidronimų, turinčių kirčiavimo variantų (reliktinis kirčiavimas, pamatinio žodžio kirčiavimo ypatybės, tarmiškas kirčiavimas, kirčiavimo analogijos su kitais priesaginiais dariniais ir pan.), su priesagomis -ainys/-ainis, -elis/-elys, -enys/-enis, -ija, -ikė/-ikis/-ikys, -inis/-inys, -mena, -ula/-ulė (ir -ala/-alas), -ulis/-ulys, -(i)uva, -uvis/-uvys, -užis/-užys. Variantinio priesaginių hidronimų kirčiavimo analizė parodė, kad dvejopo kirčiavimo priežastys gali būti įvairios, dažno vandenvardžio atveju skirtingos. Tačiau galima pastebėti ir bendresnių tendencijų. Dalies aptartųjų hidronimų kilnojamasis kirčiavimo variantas laikytinas reliktiniu ir sietinas su pamatinių žodžių kilnojamuoju kirčiu. Kai kuriais atvejais 3a ar 3b akcentinės paradigmos lytis gali būti atsiradusi dėl kitų kilnojamojo kirčio žodžių įtakos. Šakninis hidronimų kirčiavimas neretai laikytinas naujesniu, atsiradusiu dėl tarminio kirčiavimo ypatybių, kitų onimų ir apeliatyvų su atitinkamomis priesagomis kirčiavimo analogijos, pradinio skiemens kirčio apibendrinimo visai paradigmai ar kitų priežasčių. Kai kurių hidronimų pastovus šaknies kirtis gali būti senovinis, perimtas iš pamatinių žodžių. Kai kuriais atvejais kirčiavimo variantai gali būti senas reiškinys.This article deals with root-type (accent paradigm 1) and mobile (accent paradigm 3) accentuation variants of Lithuanian suffixed hydronyms. The material for the article was collected from published Lithuanian hydronym sources: Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas (Index of Names of Lakes and Rivers of the Lithuanian SSR) (editor E. Grinaveckienė, 1963), Lietuvos TSR hidronimų daryba (Derivation of Lithuanian SSR Hydronyms) (1970) and Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas (Etymological Dictionary of Lithuanian Hydronyms) (1981) by A. Vanagas. Reasons for the accentuation variability (relics of old accentuation, accentual properties of base words, accentuation in dialects, accentual analogy with other suffixed derivatives, etc.) of 18 hydronyms with the suffixes -ainys/-ainis, -elis/-elys, -enys/-enis, -ija, -ikė/-ikis/-ikys, -inis/-inys, -mena, -ula/-ulė (ir -ala/-alas), -ulis/-ulys, -(i)uva, -uvis/-uvys, -užis/-užys were analyzed. The analysis has revealed that the reasons for accentuation variability in almost each hydronym are different. However, some general trends in the accentuation of hydronyms can be observed. Mobile accentuation of hydronyms is often a relic as it is related to the mobile accent paradigm of the base word. In some cases the 3rd accent paradigm can appear due to accentual analogy with other suffixed derivatives. Root-type accentuation of hydronyms is often considered newer, appearing due to accentual properties or accentuation influence of other words. The constant accent in the root of some hydronyms can be ancient, i.e. taken from base words. In some cases accentuation variability can be considered an old phenomenon