Changing codified norms

Straipsnyje aiškinamasi į ką reikia atsižvelgti svarstant kodifikuotų normų keitimo klausimą. Kodifikuotų normų peržiūra pasidaro ypač aktuali tada, kai rengiami nauji norminamieji leidiniai arba perleidžiami ankstesnieji. Nagrinėjant kodifikacijos problematiką, turi būti apimami svarbiausi jos atramos taškai: kodifikacijos objektas (kalbos duomenys); kodifikacijos subjektas (normintojai – asmenys ir institucijos); kodifikavimo tvarka (eiga, kodifikuotų normų pateikimo būdai); kodifikacijos principai ir kriterijai; kodifikacijos vertinamosios nuostatos (kodifikuojamų reiškinių vertinimo laipsniai); kodifikacijos veikalai (norminamieji žodynai, gramatikos, vadovėliai, praktinių bendrinės kalbos vartojimo patarimų sąvadai, žinynai ir kt.). Svarstant kodifikuotų normų keitimo klausimą, reikia atsižvelgti į daugelį lingvistinių ir sociolingvistinių aspektų: variantų konkurenciją ir jos etapus; variantų vertės laipsnių pokyčius; skirtingų vartotojų kartų vartosenos įpročius; kodifikacijos keitimo laiką (periodiškumą); galimą vartotojų reakciją į kodifikacijos keitimą; informacijos apie kodifikacijos keitimus sklaidą visuomenėje; bendruosius kodifikacijos keitimo padarinius bendrinės kalbos funkcionavimui ir vartotojų interesams. Šių klausimų svarstymas ir sprendimas turėtų padėti normintojams rasti vidurio kelią tarp dviejų kraštutinių nuomonių, kurių viena teigia, jog žodynuose ir gramatikose nereikia nieko keisti, tik pridėti naujas realijas įvardijančių žodžių, o kita tvirtina, jog reikia keisti viską, kas pasikeičia vartosenoje, net jei tai prieštarautų esamai kodifikacijai.The paper attempts to clarify what should be taken into account when considering the issue of changing codified norms. The review of codified norms becomes particularly relevant when new normative publications are prepared or previous ones are republished. When dealing with problems of codification, the following key points have to be considered: the object of codification (language data); the subject of codification (linguists: individuals and institutions); the procedure of codification (course, ways of presenting codified norms); the principles and criteria of codification; the evaluative approach of codification (degrees of evaluation of codified phenomena); sources of codification (normative dictionaries, grammars, textbooks, guidelines of practical standard language use, directories, etc.). When discussing the issue of changing codified norms, a number of linguistic and socio-linguistic aspects have to be taken into consideration, namely: competition of variants and its stages; changing value of variants; changing tendencies in the language use of different generations; the time (period) of changing codification; possible reaction of language users to the changing codification; dissemination of information about changes in the codification in society; general outcomes of the changing codification and their effect on the language functioning and interests of its users. Consideration and solution of these issues should help linguists to find the golden mean between two extremities. According to first, dictionaries and grammars don’t have to change anything, except for including words denoting new realia, whereas the second opinion asserts that everything that changes in use should be changed accordingly, even if it contradicts the current codification