Studija apie gramatikos norminimo pagrindus

Autorius teigiamai vertina lietuvių kalbos norminamajai veiklai svarbią studiją, kurioje moksliškai aptariama nemažai pagrindinių teorinių šios veiklos problemų, analizuojami ir apibendrinami 60-ties metų lietuvių kalbos gramatikos norminimo principai, kriterijai ir motyvai, kartu dar suminima daugybė konkrečių gramatikos faktų, jau visas šimtmetis kėlusių ir dažnai vis dar tebekeliančių abejonių lietuvių kalbos vartotojams. Taip trumpai galima nusakyti 2003 metais pasirodžiusios Ritos Miliūnaitės knygos „Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai“ esmę. Po pratarmės, nusakančios knygos pasirodymo aplinkybes, studijoje yra platus teorinis įvadas, toliau – trys kitos dalys, kurių ir patys pavadinimai informatyvūs: „Gramatikos reiškinių norminimo apžvalga“, „Gramatikos rekomendacijų motyvai“ ir „Gramatikos norminimo principai ir kriterijai“. Be to, pridedamos išsamios išvados, šaltinių ir literatūros sąrašas, santrauka anglų kalba ir asmenų rodyklė. Autorė, aprėpusi daugybę įvairiakrypčių temų, susidariusi savitą metodiką ir pasirinkusi nevienodai aiškinamų sąvokų sistemą, nuosekliai moksliškai apibūdina ir vertina mažai tyrinėtą 1930–1990 m. lietuvių kalbos gramatikos norminimo procesą. Ypač krinta į akis R. Miliūnaitės sugebėjimas ramiai, nesiveliant į ginčus, pateikti plačią daugybės autorių požiūrių į gramatikos reiškinius, jų normas panoramą, komponuojamą pirmiausia iš to meto lietuvių kalbos praktikai skirtuose leidiniuose ir straipsniuose įžvelgiamų norminimo motyvų, susijusių su gana skirtingais požiūriais į visą bendrinę kalbą.Rita Miliūnaitė in her study Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai (2003) (Eng. .Foundations of Grammatical Norms in Lithuanian.) identifies and offers a qualified solution to the problems that are relevant for language standardisation as well as the theory of grammar: language functions and development, variability of grammar, criteria, principles and reasons of setting norms. The study reviews and gives evaluation to the process of standardising Lithuanian grammar in 1930.1990 on the basis of the author's articles in periodic publications; in addition, it also contains a unique analysis of the views of Juozas Balčikonis. The book is a significant contribution into researching language standardisation, norm setting process and its history, a systemic review of individual grammatical phenomena and a theoretical basis for further study of language standardisation