Daiktavardžių skaičiaus kategorijos raiška

Įteisintos bendrinės kalbos normos ir joms iliustruoti parinkti pavyzdžiai ne visada atspindi dabartinę kalbos padėtį, atliepia kalbos vartotojų reikmes, todėl aktualu iš naujo peržiūrėti kai kurias teikiamas rekomendacijas, tikslinti normų ir klaidų ribas, nustatyti kodifikacijos santykį su gyvosios kalbos vartosenos polinkiais. Vienas iš rūpimų gramatinių formų vartojimo klausimų – daiktavardžių skaičiaus normiškumas. Vartosenoje dažnai pasitaiko įvairuojanti – norminė ir nenorminė – daiktavardžių skaičiaus raiška. Straipsnio tikslas – panagrinėti kai kuriuos daiktavardžių skaičiaus kategorijos raiškos atvejus, iškelti svarbiausius vienaskaitos ir daugiskaitos formų konkurencinės vartosenos ypatumus dabartinėje lietuvių kalboje. Straipsnis remiasi 2016–2017 m. Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir didaktikos katedros atliekamu lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinės vartosenos, konkurencijos ir polinkių tyrimu. Tyrimui aktualūs gramatinių formų vartojimo ir gramatinio įforminimo atvejai imti iš specialiai projektui sukaupto reprezentatyvaus rašytinės ir sakytinės dabartinės kalbos tekstų korpuso ir papildomų šaltinių: dažnai iš interneto, kitų dabartinės vartosenos tekstų. Atlikta analizė paremta ne tik realiąja dabartinės kalbos vartosena, bet ir vartotojų nuostatų analize (apibendrinti moksleivių anketų ir kalbos tvarkytojų bei redaktorių apklausos duomenys). Vienas iš nagrinėjamų dalykų – abstrakčiųjų daiktavardžių skaičiaus formų variantai ir norminis jų vertinimas. Dabartinės vartosenos stebėjimas leidžia teigti, kad vienaskaitinių daiktavardžių daugiskaitos vartojimo atvejai linkę plisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne visada skaičiaus formų pasirinkimas aiškus ir apibrėžtas. Mat abstrakčios reikšmės daiktavardžiai sukonkretėja, todėl jų daugiskaita pateisinama. Kitas straipsnyje svarstomas klausimas – vengtina vienaskaita, kalbant apie šventes, dienas ir pan. progas, susijusias su tam tikra žmonių grupe. Reikia pažymėti, kad šiais atvejais dabartinėje lietuvių kalbos vartosenoje vienaskaitos ir daugiskaitos formos vartojamos variantiškai. Pabrėžtina, kad kai kuriais atvejais vienaskaitos ir daugiskaitos formos vartojamos nemotyvuotai, vadinasi, kalbos vartotojai jų neatpažįsta kaip kalbos klaidų, todėl galima teigti, kad tokių gramatinių formų vertinimas kalbos norminamuosiuose aprašuose vis dar aktualus.The validated norms of the standard language and the examples selected to illustrate them do not always reflect the current situation of the language and do not respond to the needs of language users; therefore, it is appropriate to review certain recommendations, update the limits of norms and errors, and establish the relationship between codification and the tendencies of usage apparent in the living language. One of the issues of concern pertaining to the usage of grammatical forms is the standardized usage of the number of nouns. A varying – standard and non-standard – expression of the number of nouns can be found in the actual usage. The aim of the article is to analyse certain cases of expression of the category of number of the noun, to point out major peculiarities of the competitive usage of singular and plural forms in the present-day Lithuanian language. The article is based on the research of the current usage, competition and tendencies of Lithuanian grammatical forms which was carried out by the Department of Lithuanian Linguistics and Didactics of Lithuanian University of Educational Sciences in 2016–2017. The cases of the usage of grammatical forms and grammatical formalization relevant for the research were selected from the representative corpus of texts of the written and oral present-day language and additional sources: usually from the Internet and other texts representing contemporary usage. The analysis is based on both the actual usage of contemporary language as well as the analysis of user preferences (the data of pupils’ questionnaires and the survey of language proofreaders and editors were summarized and systematized). One of the issues under consideration is the variants of number forms in abstract nouns and their norm-referenced evaluation. The observation of the current usage leads to the conclusion that the cases of usage of singular nouns in the plural tend to spread. It should also be noted that the difference between number forms is not always clear, and their choice is not so obvious and defined. After all, abstract nouns tend to be concretized; therefore, their plural form can be justified. Yet another topic addressed in the article is the plural form which should be avoided in case of holidays, days and similar occasions related to a certain group of people. It is noteworthy that in the aforesaid cases, the singular form and the plural form are used in a variable manner in the contemporary Lithuanian usage. It is noted that in certain cases the usage of singular and plural forms is not motivated, meaning that language users do not recognize them as language errors; we can, therefore, state that the evaluation of such grammatical forms in the standardizing descriptions of the language is still relevant