Pedagogų požiūris į ugdymo procesą šiuolaikinių švietimo tendencijų ir visuomenės transformacijos kontekste

Pasaulyje vykstant spartiems pokyčiams, industrinę visuomenę keičia informacinė visuomenė. Tai stipriai paveikė šiuolaikinį gyvenimą visose jo srityse, tarp jų ir ugdymo procesą; pakito mokymo programos, metodai ir priemonės, mokytojų, mokinių ir tėvų santykiai; dvasinės vertybės, mąstymas, informacijos prieinamumas ir kt. Pasirengimas dirbti ir gyventi informacinės visuomenės sąlygomis yra būtinas, norint visapusiškai bendradarbiauti su įvairiomis Europos Sąjungos struktūromis ir atskiromis valstybėmis. Pastarąjį dešimtmetį įvykę pasaulio geopolitiniai pasikeitimai, atsiradusios naujos švietimo politikos nuostatos nulėmė ir geografinio ugdymo tikslų kaitą jų internacionalizacijos kryptimi. Tai ypatingai svarbu, nes geografija - viena iš mokyklinių disciplinų, padedančių moksleiviui pažinti jį supantį pasaulį, suvokti pačius bendriausius geografinės erdvės sanklodos, funkcionavimo, prigimties, raidos ir kaitos požymius, pasaulio valstybių visuomeninio ir ekonominio gyvenimo tarpusavio ryšius, juos lemiančius veiksnius ir kt. Mokytojas vis labiau privalo reaguoti į sparčiai besikeičiančius moksleivių poreikius, turi sugebėti tinkamai parinkti mokymo metodus, organizuoti ugdymo procesą, atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės ir Švietimo raidos tendencijas. Nuo to priklauso konkretūs pedagogo veiklos pokyčiai ir bendra švietimo sistemos funkcionavimo sėkmė. Tokiu būdu iškyla mokslinė problema: kaip Lietuvos mokyklų mokytojai suvokia ugdymo procesą, šiuolaikines švietimo tendencijas bei geba dirbti informacinės visuomenės ir reformuojamos švietimo sistemos sąlygomis. Straipsnio tikslas - išanalizuoti Lietuvos mokytojų požiūrį į geografinio ugdymo tikslus, turint procesą, siejant tai su šiuolaikinės visuomenės ir švietimo raidos tendencijomis. Ištyrus mokytojų vertybines nuostatas ir požiūrį į geografijos ugdymo procesą paaiškėjo, kad, formuluojant geografinio ugdymo tikslus, vyrauja dalykiniai - žinių - prioritetai. Atrenkant mokymo turinį, vis dar populiariausia gamtinė geografija. Todėl yra pagrindo teigti, jog šiuolaikinės visuomenės ir pasaulinių bei europinių švietimo dimensijų kontekste, geografinio ugdymo procese nepakankamai realizuojami humaniškumo, multikultūriškumo, globališkumo principai; europinės švietimo vertybės bei gebėjimas lanksčiai taikyti naujausias edukacines technologijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos geografijos mokytojai pamažu perima edukacines ir metodines naujoves, kurias diktuoja šiuolaikinė informacinė visuomenė. Tačiau šis procesas atsilieka kokybe ir yra per lėtas greitai kintančioje Europos multikultūrinėje bendruomenėje. Išanalizavus tyrimo duomenis, išskirti teigiami ir neigiami momentai geografijos mokytojų edukacinių vertybių sampratoje ir metodinėje kultūroje. Teigiami: mokytojai siekia bendradarbiavimo, naudoja probleminį mokymą; į geografijos ugdymo turinį žiūri per trimatę - lokalinę, regioninę ir globalinę - geosistemų prizmę; pakeitė požiūrį į tarpusavio santykį su moksleiviais. Neigiami: siaurai apibrėžia ugdomąsias vertybes, laikosi tradicinio geografijos turinio, mažai akcentuoja pliuralistines, multikultūrines visuomenės dimensijas; nėra iniciatyvūs koreguodami mokymo turinį, o griežtai laikosi nurodyto vadovėlyje; vengia naudoti bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus; mokymo procese ne itin. taiko naujausias informacines technologijas ir aktyvius mokymo būdus.The article is based on the analysis of research literature and empirical data. It analyses the attitude of Lithuanian teachers of Geography towards education process in the context of contemporary society transformation. The analysis is performed on teachers' relation to the aims, content, process of Geography teaching in relation to contemporary education tendencies and latest teaching technologies