Ką miesto bendrasis planas sako apie mūsų saugumą? Lyginamoji Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos analizė

Straipsnyje siekiama nustatyti labiausiai nusikalstamumo pažeidžiamus žemės paskirties tipus ir jų derinius. Pristatomi tyrimų, atliktų Kauno technologijos universiteto mokslininkų, reprezentuojančių architektūros ir kraštotvarkos, viešojo administravimo bei vadybos sritis, rezultatai. 2012 m. grupė ištyrė ryšį tarp miesto erdvinės struktūros ir nusikalstamumo trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Straipsnyje integruojami tyrimai, kuriais buvo siekiama, pritaikant erdvės sintaksės metodą, nustatyti trijų Lietuvos miestų mažiausiai saugias atviras viešąsias erdves ir pateikti konkrečius siūlymus miestų vadovams aukšto nusikalstamumo lygio priežastims šalinti, taikant ne tik socialinius ir ekonominius, bet ir miesto planavimo srities sprendimus. Tyrimuose naudoti ne tik erdvės sintaksės, bet ir statistinės duomenų analizės, ekspertų interviu, dokumentų analizės metodai. Straipsnyje teigiama, kad intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos yra saugiausios tada, kai į jas yra integruoti želdynai ir visuomenės poreikiams skirtos teritorijos. Toks žemės paskirties tipų derinys yra ne tik saugesnis nei „plikos“ gyvenamosios teritorijos, bet ir leidžia pagyvinti šių teritorijų socialinį ir kultūrinį gyvenimą bei padidinti estetinį patrauklumą. Kita vertus, kai minėtas derinys įkomponuoja vietinius miesto centrus, pasižyminčius daugelio skirtingų žemės paskirties tipų kombinacija, jis tampa dar pavojingesniu nei gyvenamosios teritorijos be želdynų ir visuomenės poreikiams skirtų kompleksų. Todėl nėra tikslinga apkrauti intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas per didele žemės paskirties tipų įvairove, bent jau siekiant saugumo. Taip pat svarbu pažymėti, kad visuomenės poreikiams skirtos teritorijos neturėtų būti planuojamos derinyje su infrastruktūros/pramonės ir miškingomis teritorijomis. Detalesnė nusikalstamumo miestuose analizė atskleidė, kad didžiausia nusikalstamumo dalis tenka gatvėms, kurios yra greta pagrindinių (didžiausių) miestų gatvių. Viena vertus, santykinai didesnis potencialių aukų skaičius pritraukia nusikaltėlius, o, kita vertus, nepagrindinės gatvės yra ir pakankamai izoliuotos nusikalstamai veikai įvykdyti, ir gana palankios greitam pabėgimui dėl artumo pagrindinėms miestų gatvėms. Tyrimų rezultatai rodo, kad, deja, vidinių erdvių izoliacija padidėjo per nepriklausomybės metus, ypač miestų centruose, o tai galėtų būti dar viena nusikalstamumo nemažėjimo priežastis ir, atitinkamai, klausimu vietinės valdžios darbotvarkėje. Pastebėtina, kad straipsnyje pristatomas tyrimas pasižymi ir keletu ribotumų. Visų pirma, jie yra sąlygoti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato bei Klaipėdos miesto teritorinių policijos komisariatų atsisakymo suteikti tyrimui būtinus duomenis apie nusikalstamumą šiuose miestuose. Tai lėmė dalinę variaciją duomenų rinkimo ir, atitinkamai, analizės etapuose. Be to, miestų bendruosiuose planuose naudojami iš dalies skirtingi žymėjimai net ir tam pačiam žemės paskirties tipui nurodyti, o tai apsunkino lyginamąją nusikalstamumo miestuose analizę. Nepaisant minėtų ribotumų, darytina išvada, kad įžvalgus miesto planavimas - sinergijos tarp miesto socialinių ir erdvinių struktūrinių element rezultatas. Straipsnyje pristatomas tyrimas leidžia teigti, kad neretai priemonių, nukreiptų į nusikalstamumo mažinimą, įgyvendinimas taip pat praturtintų miesto socialinį gyvenimą, padidintų jo estetinį patrauklumą ir sąlygotų harmoningesnį ryšį tarp miesto gyventojų ir supančios natūralios bei sukurtos aplinkos.High rates of crime have always been considered a serious threat to city development. Crime and urban development are strongly interconnected, therefore, local development policies cannot be successful without crime prevention strategies. One of the areas where local governments are characterized by quite a high degree of independence is that of urban planning, typically documented in a city master plan. In the light of the topic of safety in the urban space, one of the most notable measures of space evaluation is that of land use. The paper is aimed at identifying land uses, the most vulnerable to crime and the safest ones, and their permutations in the three largest cities of Lithuania: Vilnius, Kaunas, and Klaipeda, in accordance with both different types of criminal acts and crime as a whole. The findings have been based on the analysis of about 50 thousand incidents of anti-social behavior, committed in open public spaces, along 17 types of criminal acts and 14 types of land uses and their permutations. The underlying approach is that of space syntax, as it best integrates social and spatial elements of a city. The paper is novel in its attempt to access not only separate land uses, but also their clusters (i.e., permutations). In addition, the paper covers a broader range of anti-social behavior than most of the previously carried out research (i.e., the paper looks beyond theft, burglary, and robbery) used to. Therefore, the results might be of interest to a wider audience than the national one