Pedagogų pasitenkinimo darbu motyvaciniai veiksniai

Straipsnio tikslas – atskleisti pedagogų pasitenkinimui darbu įtakos turinčius motyvacinius veiksnius. Taikyti mokslinės literatūros analizės ir apklausos raštu metodai. Duomenų analizei taikyta aprašomoji statistika ir daugiamačiai statistiniai metodai. Straipsnį sudaro 3 dalys. Pirmoje dalyje analizuojama pedagogų pasitenkinimo darbu samprata ir jam įtaką darantys veiksniai. Herzberg atlikti tyrimai ir jo dviejų veiksnių teorija teigia, kad darbuotojų pasitenkinimas didžia dalimi priklauso (teigiamo veiksnio prasme) nuo darbo esmės, atsakomybės, pasiekimo, pripažinimo, paaukštinimo bei tobulėjimo galimybių, o nepasitenkinimas (neigiamo veiksnio prasme) – nuo organizacijos politikos ir valdymo, vadovavimo kokybės, atlyginimo, pavaldinio ir vadovų santykių, darbo sąlygų, santykių su kolegomis, asmeninio gyvenimo, statuso, saugumo trūkumų. Nepasitenkinimo veiksniai (juos Herzberg pavadino higieniniais veiksniais) – visa tai, kas lemia veiklos aplinką. Teigiamas šių veiksnių vertinimas savaime neskatina pasitenkinimo veikla, o tiesiog pašalina nepasitenkinimą. Pasitenkinimo veiksniai (motyvavimo veiksniai) – laimėjimas, pripažinimas ir pan. – visa tai, kas susiję su veiklos turiniu ir rezultatais. Ši Herzberg veiksnių klasifikacija į higieninius ir motyvavimo veiksnius pasirinkta kaip svarbi metodologinė nuostata. Nustatyta, kad dešimtadalis tirtų pedagogų yra labai patenkinti savo darbu, o pusė – patenkinti. Nors šio tyrimo duomenys atspindi tik vieno miesto pedagogų populiacijos nuomonę, tačiau jie atitinka ir patvirtina OECD Teaching and Learning International Survey (TALIS) tyrimo pateiktus rezultatus – pasitenkinimo lygis nėra maksimaliai aukštas. Pedagogų pasitenkinimą darbu labiausiai lemia fiziologinių, savirealizacijos bei saugumo poreikių patenkinimas. Nustatyta, kad pagarbos ir valdžios motyvaciniai veiksniai yra silpni motyvatoriai. Fiziologiniai ir saugumo poreikiai priskiriami higieninių veiksnių grupei, tačiau šio tyrimo dalyviams jie veikia kaip stiprūs motyvaciniai veiksniai. Nustatyta, kad finansiniai paskatinimai ir atlygis, nors teoriškai ir priskiriami higieninių veiksnių grupei, yra labai stiprūs motyvatoriai, tačiau šių veiksnių pasireiškimas nėra būdingas tirtų mokytojų organizacijoms, tad jų stoka silpnina mokytojų pasitenkinimą darbu. Nustatyta, kad savirealizacijos veiksniai veikia kaip stiprūs motyvuojantys veiksniai ir didina pedagogų pasitenkinimą darbu. Pabrėžtina ir tai, kad šių veiksnių pasireiškimą savose mokyklose patvirtina labai didelė respondentų dalis. Reikėtų paminėti ir išryškėjusią kontroversiją – šių veiksnių raišką mokyklose nurodė didesnis mokytojų skaičius nei traktuoja juos motyvuojančiais, atotrūkis labai mažas, tačiau jis leidžia teigti, kad imtyje yra mokytojų, kuriems šie veiksniai yra silpni motyvatoriai. Finansiniai paskatinimai ir atlygis nors teoriškai ir priskiriami higieninių veiksnių grupei, yra labai stiprūs motyvatoriai, tačiau šių veiksnių raiška nėra būdinga mokykloms. Mokytojo profesija nėra prestižinė, nors tai stiprus motyvuojantis veiksnys. Vadovavimo stilius yra stiprus motyvacinis veiksnys, tačiau tai nėra būdinga tyrime dalyvavusių mokytojų organizacijoms. Šie rezultatai parodo didžiausią atotrūkį tarp stipriai pasitenkinimą darbu motyvuojančių veiksnių ir jų raiškos mokyklose. Ši kontroversija, kai higieniniai veiksniai tampa stipriais motyvatoriais ir pabrėžiama jų stoka ir galėtų paaiškinti OECD Teaching and Learning International Survey (TALIS) rezultatus, kodėl Lietuvos mokytojai yra mažiau patenkinti savo darbu nei jų kolegos kitose šalyse.Article is seeking to answer these questions: what factors function as motivators and enhance teacher job satisfaction and which of the motivators are manifested at school? These questions are significant from a theoretical as well as practical point of view. The research problem addressed in the article encompasses three fields and is revealed in three parts of the article. The first part analyzes the notion of teacher job satisfaction and influencing factors. The second part is dedicated to the research methodology of motivators influencing teacher job satisfaction: criteria and indicators are identified. The third part provides the analysis on the data of written survey, which display the level of teachers’ job satisfaction, job satisfaction and work activity motivators and which motivators manifest at school