Baltiškos kilmės senosios Rusios miestų pavadinimai

Straipsnyje analizuojami senosios Rusios miestų, egzistavusių XIV a. pabaigoje - XV a. pradžioje, pavadinimai, jų kilmė ir kai kurie būdingiausi darybos bruožai. Pateikiama trumpa apžvalga tų bendrųjų onomastikos teorijos teiginių, kuriais remiantis buvo atrenkami ir aptariami baltiškos kilmės Rusios miestų pavadinimai, jų daryba, nustatomi populiariausi darybiniai modeliai. Tam tikslui Rusios miestų pavadinimai buvo lyginami su lietuviškais oikonimais ir hidronimais bei kitose baltų ir indoeuropiečių kalbose užfiksuotais priesagos -isk(o) vediniais. Gauti rezultatai leidžia spėti, jog vardažodinę priesagą priesagą -isk(o) į vietovardžių darybos sistemą pirmieji ėmė traukti senieji rytiniai (kitaip - Dnepro) baltai, a iš ten ji ėmė plisti į dabartines lietuvių gyvenamas žemes, kur ne kur užkabindama paribinės su lietuviais latvių teritorijas.In this paper, the names, origins and development process of the ancient Russian towns, which existed in the end of 14th - beginning of 15th are analyzed. A short overview of the onomastic statements, according to which the names of the Russian towns with Baltic origin and the main patterns of their development were conducted, is presented. For this reason, the names of Russian towns were compared with Lithuanian names of dwelling places and rivers (oiconyms and hydronims) and with other derivations from suffix -isk(o) in other Baltic or Indo-European languages. The results of the analysis gives us an opportunity to guess that the suffix -isk(o) was first introduced to the name-formation process by Eastern (otherwise called Dniepr) Baits. Out of this region this practice began to spread into modern Lithuanian lands, unintentionally influencing the neighbour Latvian territories