Baltiški ir vakarų kilmės ginklai Rytų Europos miškų zonoje Tautų kraustymosi laikotarpyje

Miškų zonoje, nuo Baltijos jūros iki centrinės Rusijos, Tautų kraustymosi laikotarpis paženklintas kultūrinių sukrėtimų. Pagausėjo įtvirtintų gyvenviečių ir slėptuvių tipo piliakalnių (Rusijoje jie pasirodo nuo IV a. pab.), atsirado svetimos kilmės ginklų, pvz., tribriauniai „huniški“ strėlių antgaliai. Šios strėlės buvo naudotos ne tik klajoklių genčių, bet nuo V a. germanų, vėliau ir slavų. Dniepro aukštupiuose, kur egzistavo Tušemlios tipo kultūra, atsiranda Kijevo-Koločino tipo slaviškos keramikos. [...] Svarbu pastebėti, jog vakarietiškų ir baltiškų ginklų išplitimas sutampa su tos pačios prigimties papuošalų pasirodymu. Tokiu būdu archeologinė medžiaga liudija, apie V a. vidurį - antrąją pusę į Rusijos miškų zoną prasiskverbus iš vakarų atėjusias negausias, bet geriau nei vietiniai gyventojai (balto-slavai ir finougrai) ginkluotas ir organizuotas karių grupes. Šie kariai buvo germaniškos (kilę iš Padunojo) ir baltiškos kilmės. Jie atkeliavo į miškų zoną per baltų kraštus – tiksliau per vėlesnių prūsų ir lietuvių žemes. Prielaidą apie vakarietiškos kultūros plitimą į miškų zoną per Ukrainos teritoriją reikia atmesti. Kita vertus, Padunojui būdingi apie V a. datuojami radiniai baltų žemėse rodo buvus ir ateivių iš pietų. Tam pritaria daugelis tyrinėtojų. Svarbu pastebėti, jog Padunojo kilmės moteriški papuošalai yra sutinkami baltų vyrų kapuose (Plinkaigalis, Taurapilis). Tai rodo, jog tokie importai buvo negausūs ir vietiniai žmonės nežinojo, kaip jie nešiojami. [...]The forest area from the Baltic Sea to the central Russia faced a great many of cultural changes in the Migration Period. The number of settlements and secret mounds (they first emerged in Russia in the end of the 4th c.) increased, and weaponry of foreign origin, for example, three-edged points of arrows, was first used. These arrows were used not only by migrating tribes, but also by Germanic and later Slavic tribes starting from the 5th c. On the upper banks of the Dnieper River, where a Tušemlia type culture existed, Slavic pottery of Kiev type emerged. It is important to note that the spread of western and Baltic weaponry coincides with the emergence of jewellery of the same origin. Therefore, the archaeological material evidences that in about the mid-5th–second half of the 5th c., small groups of armoured military men from the West, which were better organised than local residents, penetrated into the area of Russian forests. These soldiers were of Germanic and Baltic origin. They arrived to the forest area through Baltic regions, or to be more precise, through the future lands of Prussians and Lithuanians. The assumption the western culture spread through the forest area in the territory of Ukraine should be refused. On the other hand, the findings in the Baltic lands dated back to the 5th c., which are characteristic of Padunojis, indicate that there were also comers from the South. A great many of researchers agree with this opinion. It should be noted that female jewellery originating from Padunojis are also come across in graves where men are buried (Plinkaigalis, Taurapilis). This indicates that such imports were sparse, and local people did not know the way they were carried