Baltijos šalių knygos ryšiai

Estija, Latvija ir Lietuva dažnai apibūdinamos vienu geopolitiniu bendravardikliu kaip Baltijos valstybės. Ši sąvoka grindžiama bendrais geografinės, istorinės, politinės ir kultūrinės patirties elementais. Po nepriklausomybės atgavimo Baltijos tapatybės sąvoka kartais kvestionuojama ir apibūdinama kaip sovietmečio šmėkla, fikcija. Atsižvelgiant į tokius prieštaringus argumentus straipsnyje siekiama nustatyti pagrindines šių šalių kultūros mainų plėtros tendencijas, atspindėtas knygų, verstų iš latvių ir lietuvių kalbų į estų kalbą, leidyboje. Pirmieji vertimai iš lietuvių kalbos buvo keli apsakymai, išspausdinti XIX a. pabaigoje Estijos periodiniuose leidiniuose. Susidomėjimas lietuvių kultūra paplito ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Bendra sovietinės okupacijos patirtis smarkiai paveikė Baltijos vienybės sąvoką. Tos pačios lemties pojūtis sustiprino ryšius tarp visų trijų Baltijos respublikų žmonių. Kultūros mainai, įskaitant vertimus iš regiono kalbų, suintensyvėjo dėl nuoširdaus domėjimosi vienas kito kultūra ir ideologinių sovietinės literatūros skatinimo sumetimų. Pirmoji knyga iš lietuvių kalbos buvo išversta 1954 metais. Atgavus nepriklausomybę, Baltijos tapatybės jausmas susilpnėjo dėl politinės santvarkos, ekonominių sąlygų pokyčių, prieigos prie pasaulio kultūros, galimybių keliauti. Visa tai pakeitė Baltijos tautų kultūrines orientacijas. Vertimai iš latvių ir lietuvių kalbų pasirodo retai, o vertimų iš lietuvių kalbos skaičius ypač sumažėjo (16 pavadinimų per 1992–2008 m.). Tačiau reikėtų išlaikyti nusistovėjusius ryšius su Baltijos šalimis, kad būtų išsaugota įvairovė, plėtotųsi regioninė kultūrinė tapatybė ir būtų apribota globalizacija.In the light of differing views on the development of the common Baltic identity, based on analogous historical, political, economic and cultural features, the paper studies its manifestation through translations from the Latvian and Lithuanian languages into Estonian. The analysis is based on a catalogue of translations, which has been compiled with the help of bibliographies and bibliographic databases. A statistical analysis of the data is used to establish the most active periods of translation publishing, the most popular authors and genres. The first book translation from Latvian dates back to the 18th century, whereas the first book translated from Lithuanian was issued in 1954. Until 1918 when all the three nations gained independence, cultural exchange in this region embraced only the historical Baltic provinces. Lithuania emerged in the cultural space of Estonians more intensively since the 1930s. The most productive period in translating Latvian and Lithuanian literature was the Soviet period when the Baltic unity reached its peak. After regaining independence, the feeling of Baltic identity has diminished alongside with the decline in publishing of books translated from Latvian and Lithuania