Eufemistiniai gyvatės pavadinimai

Lietuvių tarmėse ir tautosakoje vartojama daug eufemistinės paskirties gyvūnų pavadinimų. Eufemistinių pakaitalų paprastai turi žmogui nemalonių, kenksmingų ar pavojingų gyvių tikrieji vardai. Tai gali būti žalingų plėšrūnų – vilko, lapės, meškos, parazitinių vabzdžių – utėlės, blusos, nuodingų (arba tradiciškai nuodingais laikomų) roplių ir varliagyvių – gyvatės, gluodeno, žalčio, rupūžės – pavadinimai. Lietuvių tradicinėje etninėje kultūroje gausumu itin išsiskiria gyvatės eufemizmai: jų yra net keletas šimtų. Straipsnyje atskleidžiama gyvatės eufemizmų įvairovė, bandoma juos suklasifikuoti, plačiau nagrinėjami pavadinimai pagal išvaizdą. Remiantis 66 eufemistinių gyvatės pavadinimų pagal išvaizdą etnolingvistine analize, galima teigti, kad jų motyvacija dažniausiai susijusi su įvairiais šio roplio išorės bruožais: spalva, kūno metmenimis ar forma, kūno dalių savybėmis, panašumu į kitą objektą. Funkcijos požiūriu tai dažniausiai enigmatiniai (maskuojamieji) eufemizmai. Darybos požiūriu tarp jų daugiausia išvestinių žodžių – vedinių ar (rečiau) dūrinių. Lietuviškiems ropliams tradiciškai priskiriami bruožai ne visada atitinka tikrovę: tai pasakytina ne tik apie nuodingąją angį, bet ir apie visai nepavojingą gluodeną. Gyvių nominacijoje atsispindi ir mitinė mąstysena (plg. raguočė padraguočė). Daliai gyvatės eufemizmų pradžią davė pavadinimai daiktų, simbolizuojančių roplius tradicinėje etninėje kultūroje. Be išsamių liaudies kultūros studijų tokią leksiką būtų sunku suprasti ir paaiškinti: ypač tai pasakytina apie eufemizmus, vartojamus tiktai gydomosios magijos tekstuose.Lithuanian dialects and folklore uses many names of animals of euphemistic purpose. Euphemistic alternatives are usually included in actual names of creatures, which are unpleasant, harmful or dangerous to the human. It may include names of harmful predators, i.e. wolf, fox or bear, parasitic insects, i.e. louse or flea, and poisonous (or traditionally treated as poisonous) reptiles and amphibia, i.e. snake, blindworm, grass-snake or toad. Traditional ethnic Lithuanian culture is full of euphemisms associated with the snake, i.e. there are more than several hundreds. The article reveals the diversity of snake euphemisms and tries to classify them including broader analysis of names according to looks. Basing on the ethnolinguistic analysis including 66 euphemistic names of the snake according to looks it can be stated that their motivation is usually associated with various external features of this reptile, i.e. colour, body outline or shape, features of body parts, and similarity with another object. Functionally these include enigmatic (disguising) euphemisms. In the sense of composition, they mostly include derived words, i.e. derivatives or (more rarely) compound words. Features usually assigned to Lithuanian reptiles not always correspond to reality: this applies not only to poisonous viper, but also to non-dangerous blindworm. In the nomination of creatures it is also possible to notice mythical mindset (cf. raguočė padraguočė). A starting point of a part of snake euphemisms were the names of objects symbolising reptiles in traditional ethnic culture. Without detailed studies of folk culture it would be hard to understand and to explain such lexis, especially when speaking about euphemisms used only in the texts of healing magic