Conceptualisation of tears in Lithuanian and Latvian phraseology

Straipsnyje gretinami lietuvių kalbos žodžiu „ašara“ ir latvių kalbos žodžiu „asara“ reiškiamus konceptus tų kalbų frazeologijoje. Medžiaga (frazeologija) rinkta iš abiejų kalbų frazeologijos ir kitų aiškinamųjų žodynų, iš patarlių rinkinių. Nagrinėjant ašaros konceptus remiamasi ne tik frazeologijos vienetais, bet ir žodynuose sukauptais frazeologizmų vartojimo iliustraciniais pavyzdžiais, taip pat pavyzdžiais iš internetinių šaltinių, visų pirma grožiniais tekstais, paremiančiais atitinkamą ašarų konceptualizavimą. Surinktos medžiagos analizė rodo, kad ir lietuvių, ir latvių kalboje ašarų konceptualizavimas yra labai įvairus. Nors abiejų kalbų žodynai ir patarlių rinkiniai, iš kurių rinkta medžiaga, yra skirtingos apimties bei išsamumo ir sudaryti remiantis ne visada tais pačiais principais, atrodo, kad svarbiausius ašarų konceptualizavimo polinkius ir iš tokios medžiagos galima apčiuopti. Dažniausiai latviai ir lietuviai ašaras konceptualizuoja vienodai ar bent jau labai panašiai (daugelis tokių atvejų sutampa ir su kitų kalbų ašarų konceptais). Vis dėlto, remiantis surinktos medžiagos analize ir ligšioliniais latvių ir lietuvių kalbų gretinamaisiais tyrimais, galima daryti atsargią išvadą, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje ašaros užima daugiau vietos, yra svarbesnis jausminės žmogaus būsenos, laikysenos ženklas. Siekiant svaresnių išvadų reikėtų gretinti ašarų konceptualizavimą abiejų baltų tautų liaudies dainose, padavimuose, dabartinės kalbos tekstynų kontekstuose, taip pat veiksmažodžių verkti / raudāt, jų sinonimų ir vedinių vartojimą.The analysis of the collected material shows that the conceptualisation of tears in the Lithuanian and Latvian languages varies considerably. Though the material for the present analysis was collected from Lithuanian and Latvian dictionaries and collections of proverbs which differed in their scope and thoroughness and were often based on different principles of compilation, it provides sufficient data for grasping the main trends in the conceptualisation of tears. Lithuanians and Latvians frequently conceptualise tears in the same or a very similar way (many cases coincide with conceptualisation of tears in other languages). However, the analysis of the collected material and the contrastive studies of the Lithuanian and Latvian languages carried out to date prompt a tentative conclusion that tears take up more room in the world view of the Lithuanian language, i.e. they are more significant as a sign of a person’s emotional state. A comparison of the conceptualisation of tears in folk songs of both Baltic nations as well as the analysis of the verbs verkti / raudāt, their synonyms and derivatives in the contemporary language corpora are necessary in order to draw more valid conclusions