Kai kurios liūdesio koncepto raiškos ypatybės lietuvių kalboje

Straipsnio tikslas - remiantis vartojimo pavyzdžiais atskleisti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje yra suvokiamos ir diferencijuojamos liūdesio emocinės būsenos. Remtasi daugiau nei 5000 pavyzdžių iš VDU Kompiuterinės lingvistikos centro tekstyno. Liūdesio emocijas pavadinantys žodžiai diferencijuojami pagal emocinę būseną sukėlusią priežastį. Lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje išsamiau diferencijuojami visiško arba laikino praradimo sukelti išgyvenimai. Jiems apibūdinti kalba renkasi daugiau žodžių, vadinasi, yra svarbu nurodyti nuo prarasto objekto pobūdžio, praradimo tipo ir galimos ateities perspektyvos priklausančius emocinių būsenų niuansus. Tačiau kalba yra linkusi ir apibendrinti. Tuo pačiu žodžiu gali būti pavadinamos labai skirtingų priežasčių sukeltos ir todėl tikrai nevienodos emocinės būsenos. Kalba pateikia nemažai variantų panašaus pobūdžio reiškiniams pavadinti. Šiuo atveju kalbiniai vienetai sinonimiški tik tiek, kad apibūdina tam pačiam kontinuumui priklausančias emocijas ir todėl gali būti laikomi vieno semantinio lauko nariais. Tekste keičiant vieną emocijos pavadinimą kitu, prarandama dalis informacijos arba ji yra iškraipoma. Kalba nėra veidrodinis emocijų atspindys. Emocijų pasaulis ir jas įvardijančios kalbos priemonės gali nesutapti. Žmonės tuo pačiu žodžiu pavadina skirtingus išgyvenimus, todėl, apie ką iš tikrųjų kalbama, paaiškėja tik iš konteksto. Ryšys tarp tipiškų emocinių būsenų ir jų atspindžio kalboje nėra griežtas, tačiau dėl kalbos elementų (emocijų pavadinimų) orientacijos į prototipines situacijas komunikantai supranta vienas kitą.Lexical units describing emotions refer to situations. They single out a number of important situational elements: who experiences the emotional state, what is its cause, how can one define its essential features, how is it expressed. Such scenarios reflect the naive picture of the world. The aim of the present paper is to reveal how emotional states in the sphere of the general notion of sadness are conceptualized in Lithuanian. Attention is paid only to one part of the situational scenario associated with states of sadness, viz. the correlation between an emotional state and its causes. The objective of the article is to disclose the assumption and the differentiation of emotional states of sadness in the worldview of the Lithuanian language based on practical examples. The article analyses more than 5,000 examples taken from texts of VMU Computer linguistics centre. Words, naming different emotional states of sadness, are differentiated according to primary cause of emotional state. The worldview of Lithuanian language more detailed differentiates feelings caused by complete or temporary losses. Lithuanian language has more words for their description, thus it is important to identify aspects of emotional state depending on nature of the object lost, type of loss type, and possible future perspectives. However, the language is linked to generalize. The same word can be used to name different emotional states caused by different reasons. The language has a number of alternatives to name phenomena of similar nature. In this case, linguistic units are synonymous only to the extent that they describe emotions that belong to the same continuum and therefore may be assumed as parts of one semantic field. The texts, when the name of one emotion is replaced by another, part of the information is lost or distorted. Language is not a mirror reflecting emotions. World of emotions and linguistic tools used for their naming may not coincide. People use the same words for naming different feelings, thus the real meaning appears only in the context. The relationship between typical emotional states and their reflection in language is not strong, but communicators understand each other due to language elements (the names of emotions) orientation to prototype situations