The Conceptual Pattern of Sadness in the Worldview of Lithuanian and Russian Languages

Liūdesio (rus. тоска) emocijų konceptualizavimo skirtumai lietuvių ir rusų kalbų pasaulėvaizdžiuose yra kokybiniai. Rusų kalbos pasaulėvaizdyje liūdesio emocijos, palyginti su lietuvių kalba, yra įvairesnės: remiantis detalia jų klasifikacija pagal opoziciją tarp silpnų ir stiprių emocijų, poveikio jėgą ir t. t. atrodo, kad šios emocinės būsenos turi daugiau kokybinių variacijų. Liūdesio emocijų ypatybes vienodai lemia stichiška reakcija į įvykius ir padėties vertinimas. Abi gretinamas kalbas skiria ir emocinių būsenų bei jų priežasčių ryšys. Lietuvių kalbos psaulėvaizdyje liūdesio emocinės būsenos priežastis beveik visada aiškiai nusakoma. Išanalizavus rusų kalbos pavyzdžius paaiškėjo, kad šio tipo emocijos gali būti siejamos su sunkiai įvardijamų objektų stoka, neretai atrodo, jog emocinių būsenų priežastys apskritai neegzistuoja. Lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje liūdesio emocijos stipriau paveiktos kultūros, labiau priklauso nuo padėties vertinimo. Nors būtent rusų kalbos pasaulėvaizdyje aptariamoms emocinėms būsenoms dažniausiai priskiriamas ribinis intensyvumo ir pavojingumo laipsnis, nekontroliuojamas pobūdis, tačiau tik rusų kalboje, palyginti su lietuvių, šio tipo emocijos siejamos ir su teigiamai vertintinais padariniais. Išsamesnį liūdesio emocinių būsenų kategorizavimą galima sieti su rusų kalbos emocingumu – kalbai būdingu polinkiu didelį dėmesį skirti emocijoms ir jų raiškai. Ypatinga ir aptariamo koncepto vieta rusų kalbos pasaulėvaizdyje. Šio reiškinio priežastys neatskiriamos nuo tautos mentaliteto ypatybių.Differences in the conceptualisation of emotions of sadness (Russian тоска) in the worldview of Lithuanian and Russian languages are qualitative. In the worldview of the Russian language as compared with the Lithuanian language, the emotions of sadness are more diverse: according to their detailed classification by opposition between weak and strong emotions, power of influence, etc., it seems that these emotional conditions have more qualitative variations. The features of emotions of sadness are equally determined by a spontaneous reaction to events and evaluation of a situation. Both languages compared also differ in the connection between emotional conditions and their causes. In the worldview of the Lithuanian language, the cause of the emotional condition of sadness is nearly always clearly defined. Upon analysing Russian language examples, it has been established that such emotions may be linked with lack of objects that are difficult to name, and it often seems that there are no reasons for emotional conditions at all. In the worldview of the Lithuanian language, emotions of sadness are more influenced by culture and are more dependent on the evaluation of a situation. Although emotional conditions discussed in the worldview of the Russian language are usually characterised by a marginal degree of intensity and riskiness as well as uncontrolled nature, only in Russian, compared with Lithuanian, such emotions are also linked with positive effects. The concept discussed also has a special place in the worldview of the Russian language. Reasons for this phenomenon are inseparable from the features of the nation's mentality