Žmogus ir šuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a.

Straipsnis yra skirtas lietuviškoje istoriografijoje dar nenagrinėtai problemai – žmogaus ir šuns interakcijos XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aptarimui. Remiantis perspektyvios ir sparčiai besiplėtojančios gyvūnų istorijos paradigma, konkrečiai – holistine tyrimų nuostata, aiškinamasi, kokios šunų kategorijos ir veislės buvo paplitusios to meto Lietuvoje, koks buvo šių gyvūnų klasifikacijos pagrindas, kaip laikomi ir prižiūrimi įvairių kategorijų šunys. Turima lietuviška medžiaga lyginama su vakarietiška padėtimi. Duomenų analizė parodė, jog XVI a. visuomenės požiūris į šunis labai priklausė nuo luominės padėties. Visgi skirtingai negu kitos renesansinės kultūros šalys, tiek didikai, tiek ir žemesnio sluoksnio atstovai šunis vertino labai pragmatiškai, nebuvo kuriamas šuns kultas, kaip pvz., ItalijojeThe aim of the article is to analyze the interaction between a human being and a dog in the Grand Duchy of Lithuania (the GDL) in the 16th century, the issue which has not been discussed in the Lithuanian historiography so far. On the basis of the prospective and rapidly developing paradigm of animal history in general and holistic research method in particular, the author aims to throw some light on the categories and breeds of dogs which were popular in Lithuania of that period, presents the basis for their classification and dwells upon the conditions under which dogs of different categories were kept and tended. The collected Lithuanian material was compared to that of Western countries. The analysis of the data indicated that the society's attitude towards dogs depended upon people's social status. However, differently from other Renaissance culture countries, both Lithuanian noblemen and people of lower social status treated dogs in a rather pragmatic way; there was no dog cult as, for example, in Ital