Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaizdai kai kuriuose XVII amžiaus memuaruose

Straipsnis skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos vaizdams XVII a. memuaruose. [...] Aptariami kūriniai, parašyti XVII a. 7-o dešimtmečio pradžioje, kovų prieš rusų antpuolį ir karinės konfederacijos laikotarpiu. Lyginama, kaip tuos pačius įvykius vertino trijų skirtingų tekstų autoriai: okupaciją patyręs dvarininkas, husarų kavaleristas ir per karą realią valstybės pareigūno valdžią praradęs politikas. Straipsnyje pirmiausia aptariami vėlesnieji Boguslovo Kazimiero Maskevičiaus memuarai. Jų autorius, prieš Chmelnickio sukilimą kovojusios etmono Jonušo Radvilos armijos veteranas, įsikūręs Naugarduko krašte, kaip dvarininkas žvelgė į 1660 m. įvykius – rusų okupaciją ir jos pabaigą po Pauliaus Jono Sapiegos ir Stepono Čarneckio pergalingo puolimo. Kitas aptariamas tekstas – iš Ukmergės pavieto kilusio, lauko etmono Vincento Gosevskio husarų kavalerijos būryje minėtu laikotarpiu tarnavusio Jono Vladislovo Počobuto-Odlianickio memuarai. Počobutas Odlianickis dažnai buvo pačiame vaizduojamų įvykių sūkuryje, t. y. pats dalyvavo kare su Rusija, buvo didžiausios Lietuvoje karinės konfederacijos – Pašventintos sąjungos – dalyvis. Paskutinis kūrinys – karaliaus sekretoriaus ir Vitebsko vaivados Jono Antano Chrapovickio dienoraštis. Šis tekstas skiriasi nuo ankstesniųjų tiek pasakojimo pobūdžiu, tiek struktūra – tai nuoseklus asmeninis dienoraštis. Jame XVII a. 7-ą dešimtmetį vaizduoja LDK politinio elito atstovas, kuris į okupaciją ir karą žvelgia tarsi iš šalies, saugioje tremtyje, toli nuo priešo užimtų paveldėtų dvarųThe article features images of history of the Grand Duchy of Lithuania in the 17th c. memoirs. It discusses works written at the beginning of the 1660s, during the period of struggles against the Russian attack and military confederation. It compares the assessment of the same events by authors of three different texts: a landlord who has undergone occupation, a hussars sabre and a politician who has lost real power of the state official through war. The article first discusses later memoirs of Boguslovas Casimir Maskevičius. Their author, a veteran of hetman Janusz Radziwiłł’s army which fought against the Khmelnytsky Uprising, who settled down in Naugardukas land, witnessed events of 1660 – the Russian occupation and its end after the victorious attack by Paul John Sapieha and Stefan Czarniecki – as a landlord. Another text being discussed – memoirs of John Vladislav Poczobutt Odlanicki descending from Ukmergė District who was serving during the mentioned period in a hussars cavalry division of field hetman Vincent Gosiewski. Poczobutt Odlanicki was often in the very midst of events being depicted, i.e. he himself participated in the war against Russia, he was a participant of the largest Lithuanian military confederation – the Sanctified Union. The last work is a diary of royal secretary and Vitebsk voivode John Anthony Chrapowicki. This text differs from earlier ones in terms of both the nature of storytelling and structure – it is a coherent personal diary. It contains depiction of the 1660s by a representative of the political elite of the Grand Duchy of Lithuania who looks at the occupation and war as if from the side, in safe exile, far away from inherited estates occupied by the enem