Pilis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istoriografija, definicijos paieškos, tyrimo modelis

Autorius kelia pilies kaip reiškinio problemą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvėje, bandydamas į tyrimą įtraukti visas šį darinį sudariusias teritorijas: Lithuania propria, Žemaitiją, rusėniškąsias žemes. Straipsnyje visų pirma analizuojamos skirtingos pilies sampratos įvairiakalbėje istoriografijoje. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjama vienalaikių istorinių šaltinių terminija ir jų tendencijos. Prieinama prie išvados, kad viduramžių šaltinių terminai ne visada išreiškė egzistavusios istorinės socialinės tikrovės realią situaciją. Dažnai šaltinių terminija buvo automatiškai perkeliama iš vienos socialinės terpės kitai apibūdinti nerandant adekvataus atitikmens reiškiniui ar objektui įvardinti. Trečioje straipsnio dalyje bandoma formuluoti teorinė pilies fenomeno tyrimo prieiga, pilį interpretuojant kaip struktūrų ir socialinės istorijos objektą. Išskiriami penki pilies tyrimo sluoksniai: teisinis, politinis-reprezentacinis, karinis-gynybinis, ūkinis, socialinis (pvz., diduomenės pilių radimasis, pilies socialinė ir pareigybinė „charakteristikos“). Ketvirtoje dalyje pateikiamas pilies tyrimo modelis, kuris grindžiamas keturnariu erdvės skaidymu į (1) pilies vidinę teritoriją, (2) pilies išorinę teritoriją, (3) LDK sudariusių žemių pilis, (4) pilių pasklidimą LDK erdvėje. Tokia tyrimo strategija, atsižvelgiant į LDK teritorinį ir socialinį nevienalytiškumą, įpareigoja judėti nuo fakto prie proceso, nuo objekto prie struktūros. Straipsnyje teigiama, kad pilis, kaip ilgos trukmės reiškinys, negali būti suvokiama atsietai nuo vykusių sociopolitinių procesų, kuriems įtakos turėjo lokalios bendruomenės.This article aims to reinterpret the castle in the Grand Duchy of Lithuania, at the same time as evaluating the state of historiography and trends in terminology used in historical sources. Historiographical problems are defined from a comparative perspective. The author emphasises interpretational issues which refer to the word ‘castle’ in different languages used in different sources. The newly formulated definition of the castle as a changing historical phenomenon expands the concept of the castle. This signifies that the castle was not a static subject. The castle is therefore perceived as an integral part of the historical social reality. This idea is based on certain material and socio-political assumptions. In theory, the castle is understood as an object of structures and social history, research into which should embrace different aspects of social reality: judicial, military-defensive, political-representational, economichousehold. The proposed quaternary model of the research (1. The castle and its internal structure; 2. The castle and its external structure; 3. The particularity of the castles of the Grand Duchy of Lithuania; 4. The dispersion of castles in the territory of the state) presupposes the multi-layered perspective of the phenomenon of the castle, which guides from fact to process, from object to structure. The article states that the castle as a long time phenomenon cannot be perceived and interpreted separately from simultaneous socio-political circumstances which were formed by the local society