Reflections of ideology in the Soviet Lithuanian landscape

Straipsnyje atsigręžiama į sovietmetį, kuris Lietuvos kraštovaizdžio istorijoje išliks kaip ypatingų perversmų laikotarpis. Kultūrinis kraštovaizdis formuojasi ir kinta veikiamas visuomeninių, o ne gamtos dėsnių, todėl atspindi jį kūrusios visuomenės ekonominį pajėgumą, kultūrinius ryšius, vidinę socialinę struktūrą, tam tikru aspektu reflektuoja ir jos dvasinį pasaulį. Prasidėjęs represijomis (imituota klasių kova) bei įnirtinga propaganda, sovietmetis baigėsi stagnacija. Analizuojami trys iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendra turintys kultūriniai kraštovaizdžio elementai - kolektyvinių ūkių gamybiniai centrai (gyvulių fermos, technikos kiemai), feodalizmo ir kapitalizmo epochose atsiradusios dvarų, palivarkų ir kitų stambių ūkių sodybos bei kapinės. Straipsnyje mėginama prisiminti sovietmečio dvasią ir išsiaiškinti reiškinio paplitimo mastą, ieškoti jo atsiradimo priežasčių. Kraštovaizdį tyrinėjant naudotasi įvairių laikotarpių žemėlapiais, kurių lyginamoji analizė atskleidžia jo pokyčių vyksmą. Tyrimui naudoti Valstybinio žemėtvarkos instituto sudaryti stambaus mastelio kolūkiniai žemėtvarkos planai (M 1:10 000, 1950-1985 т.), taip pat XIX a. topografiniai žemėlapiai (M 1:126 000, 1864 m.) bei XX a. topografiniai žemėlapiai (Ml: 100 ООО, 1915 -21 m. ir 1983-85 т.). Taikytas kartografinis palyginamasis metodas. Remiamasi ir ilgamete ekspedicijų patirtimi. Išvados pateikiamos straipsnio pabaigoje.Out of all cultural components of a landscape, buildings reflect the society best. Their combinations and situation in the area are sometimes more eloquent than the actual design of the building itself, because attitude towards nature like moral values, customs and religion reflect the spiritual culture of a society. In the Lithuanian landscape weird Soviet compounds such as animal farms on scenic river banks, cemeteries next to stables, cemeteries replaced by technical yards and barns catch the eye. This paper tries to explain why these compounds were built and why. The analysis is based on the State Planning Institute gross planning kolkhoz maps, and 19th-20th centuries topographical maps. The method of cartographic comparison was used as well as many years of field research experience