Sovietmečio iššūkiai Lietuvos etnologijai: disciplina, ideologija ir patriotizmas

Straipsnyje nagrinėjama sovietinio režimo laikotarpio Lietuvos etnologijos, vadinamosios etnografijos, vieta to meto moksle ir visuomenėje. Ypač domimasi, ar to meto etnologija (etnografija) buvo savarankiška, ar liko tik tarnaujančia režimui ideologija arba jam besipriešinančia laikysena. Bandoma atsakyti ir į klausimą, koks šios disciplinos metodologinis paveldas. Aiškinantis, kokia Lietuvos etnologijos vieta buvo sovietinio režimo laikotarpiu, atkreipiamas dėmesys į tai, kokios dominuojančios režimo ideologinės tendencijos bandė monopolizuoti etnologinius tyrinėjimus, kokius reikalavimus etnologijai iškėlė nacionalinio identiteto puoselėtojai, autentiškų tradicijų gaivintojai, kokius iššūkius režimui nusakė etnologų darbai ir laikysenos. Stengiantis atsakyti į šiuos klausimus, palyginimui pasitelkiami prieškarinės Lietuvos etnologijos (tautotyros) kaip disciplinos funkcionavimo Vilniaus ir Kauno universitetuose pavyzdžiai, o sovietmečio mokslo raidai apibūdinti panaudojama pasipriešinimo vs prisitaikymo paradigma. Taigi dėmesys straipsnyje sutelkiamas būtent į Lietuvos etnologijos raidą sovietmečiu, bandant sugretinti tuo metu besąlygiškai viešumoje dominavusią sovietinę ir iš nacionalinio identiteto palaikymo šaltinių išplaukiančią kontrsovietinę laikyseną, neabejotinai dariusias įtaką etnologijai apskritai bei, ko gero, labiausiai jos paradigmų pasirinkimui.The article examines the place of Lithuanian ethnology, the so-called ethnography of the Soviet period in the science and society of the time. Special interest is taken in the issue whether the ethnology (ethnography) of the period was self-sufficient, did it remain only an ideology, serving the regime or was it a posture, confronting the regime. Answers are attempted to be provided to the question of the methodological heritage of the subject. When identifying the place of Lithuanian ethnology during the Soviet period, the attention is drawn to the dominating ideological trends of the regime, which attempted to monopolize ethnological studies, the requirements, raised to ethnology by the nurturers of the national identity and resurrectors of authentic traditions and the challenges raised to the ideology by the ethnologists’ studies and postures. When attempting to provide the answers to the said questions, the examples of functioning of the pre-war Lithuanian ethnology as a subject at Vilnius and Kaunas universities are used for comparison and the paradigm of resistance vs. conformity is used for characterization of development of science in the Soviet times. Therefore, the attention in the article is dedicated namely to the development of Lithuanian ethnology during the Soviet times, by making attempts to compare the Soviet posture, which was dominating within the society and the contra-Soviet posture, which emerged from the sources of support of the national identity, which both had significant influence to ethnology as such and, most probably, mostly to choice of its paradigms