Sovietinis Vilnius: ideologija ir tapatumo formavimas

Straipsnyje nagrinėjama istorijos naratyvų, mitų ir simbolių reikšmė Vilniaus, kaip sovietinės Lietuvos sostinės, naujojo tapatumo formavimuisi. Vilnius nebuvo išimtis sovietinių sostinių kūrimo kontekste – konstruotas ideologinis šalies gyvenimo centras. Sovietinis režimas, siekdamas šio tikslo, pertvarkinėjo miestą taip, kad šis ne tik tiktų gyventi „naujajam sovietiniam žmogui“, bet ir pasikeistų jo istorinė tapatybė – stengtasi ištrinti iš žmonių atminties šimtmečiais kurtą istoriją ar, atsižvelgiant į sovietinės ideologijos kanonus, perinterpretuoti ją ir konstruoti naują jos versiją. Vilniaus istorijos „perrašymas“ akivaizdžiai matomas fiziniame miesto paveiksle – architektūrinėje ir urbanistinėje jo raidoje. Taip pat šį naujosios miesto tapatybės kūrimą atspindi sovietmečiu pakeisti miesto toponimai, pastatyti paminklai, memorialinės vietos, reprezentaciniai pastatai – visi sovietinio režimo galią viešojoje erdvėje simbolizuojantys materialūs ženklai. Tiek šie, materialūs, tiek ir nematerialūs galios raiškos dėmenys – konstruojamas naujas sovietinio miesto istorijos naratyvas, politinę galią legitimuojantys miesto mitai (revoliucinės praeities, Antrojo pasaulinio karo, sovietinėje retorikoje vadinamo Didžiuoju Tėvynės karu) bei pažangos idėja – padėjo kurti naująją miesto gyventojų tapatybę ir indoktrinuoti visuomenę.This article analyses the importance of historical narratives, myths and symbols in the process of the formation of the Soviet identity of Vilnius, the capital of Lithuania. Throughout the Soviet period Vilnius was one of the Soviet capitals where the regime made every effort to modify the identity of the city in compliance with the prevailing Soviet ideology: to establish the ideological centre of the country, to shape the city so that it would meet the needs of the new 'Soviet citizen' and to alter its historical identity - erase the old historic sites, historical memory and form the new identity of the city. The most obvious manifestations of 'rewritten' history can be observed in the physical shape of the city - its architectural/urban development, changes of street names and the erection of new Soviet monuments. The said tangible signs and symbols of authority as well as the intangible ones - new historic narrative of the Soviet city, myths about its having a revolutionary past, the Great Patriotic War and the idea of progress were aimed at the legitimation of the regime, the formation of the citizenry 's new identity and social indoctrination