Cultural identities in Soviet Lithuania: the Soviet Culture House and the Church. The case of Gižai

Šiame straipsnyje keliamas klausimas, kokios kultūriškumo sampratos buvo formuojamos institucijų ir kokios realiai egzistavo Gižų gyvenvietėje sovietmečiu. Straipsnyje analizuojamos kultūros namų ir Šv. Antano Paduviečio bendruomenės, kuriose buvo puoselėjamos skirtingos kultūriškumo sampratos. Kultūros namuose egzistavo „modernaus“, „pasaulietiško“, „į ateitį susitelkusio“ ir „socializmą kuriančio žmogaus“ įvaizdis. Bažnyčios bendruomenėje stiprią įtaką darė nuo tarpukario Lietuvos laikų išlikusi pasaulėžiūra ir tradicijos, krikščioniškos vertybės. Skirtingos kultūriškumo sampratos turėjo įtakos gižiečiams apsisprendžiant, kurios bendruomenės veikloje dalyvauti. Straipsnyje aptariami veiksniai, lėmę žmonių apsisprendimą įsitraukti į šių bendruomenių veiklą. Darbe pateikta medžiaga padeda geriau suprasti sovietinėje visuomenėje egzistavusias kultūriškumo raiškas.Cultural identities that were constructed by institutions during the Soviet period and those which existed on their own in Gižai (Lithuania) are analyzed in this article. The Gižai culture house community and the St. Anthony of Padua Parish community had different notions of cultural identity. The notion of the modem, secular, future-oriented, socialism-building person was represented in the culture house. The parish community preserved inter-war period values, in which Christian morality took central place. The article shows how, based on different notions, the inhabitants of Gižai decided to which community they wanted to belong and also provides a better understanding of how they adhered to the different cultures that existed in Soviet society