1863–1914 metų laikotarpis Rusijos imperijoje dažnai laikomas „rusifikacijos“ periodu. Lietuvoje tai lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo periodas (iki 1904 m.). Tuo metu ir vėlesnėje istoriografijoje buvo dažnai teigiama, kad rusų administracija siekė surusinti lietuvių tautą. Tačiau archyvų medžiagos analizė rodo, kad iš tikrųjų terminas „rusifikacija“ reiškė ne tokią ambicingą ir gan prieštaringą politiką. Rusų valdžia siekė ne tiek nutautinti lietuvius, kiek įgyti (labai nesėkmingai) jų paramą „rusiškame reikale“, carinei administracijai konfrontuojant su lenkaisThe period between 1863 and 1914 in the Russian Empire is often described as one of 'russification '. In the case of the Lithuanians, this was a period characteri...
Straipsnyje analizuojama rusų tautybės gyventojų – nuo seno Lietuvoje gyvenusių ir dėl karo aplinkyb...
Tiek kovos dėl Lietuvos valstybės atkūrimo etapu (1917–1918 m.), tiek vėlesniu suverenios valstybės ...
Straipsnyje aptariami I. D. Beliajevo, K.N. Bestuževo-Riumino, N. I. Kostomarovo ir M. O. Kojaloviči...
Didžiojo karo metais 1914-1915 metų laikotarpis buvo vienas intensyviausių lietuvių visuomenės sąvei...
Knygoje analizuojama rusifikavimo politikos Lietuvoje ir Baltarusijoje XIX a. po 1863 m. sukilimo es...
Straipsnyje, remiantis autorių atliktos statistikos šaltinių - 1897 m. pirmojo visuotinio Rusijos im...
Straipsnyje siekiama aktualinti rusų etninės mažumos Lietuvoje 1918-1940 m. socialinės raidos proble...
Lietuvių požiūris į abi didžiąsias valstybes, kurių karo veiksmų lauku tapo jų šalis, mažai nagrinėt...
Straipsnyje aptariami 1863 m. sukilimo rengėjų Lenkijoje agitaciniai raštai buvusiai Lietuvos ir Bal...
Rusų padėties Lietuvoje 1918-1940 m. socialinių aspektų analizė sudaro prielaidas atsigręžti į menka...
Publikuojamas istorijos šaltinis: Rusijos valstybiniame istorijos archyve saugomas anoniminis dokume...
Rusijos valdžia, izoliuodama katalikų dvasininkiją nuo patriotinio sąjūdžio, siekė sustabdyti patrio...
Straipsnio objektas susijęs su Rusijos politika lietuvių atžvilgiu. Dėmesys sutelktas į klausimą, ar...
Straipsnyje keliamas klausimas kiek ukrainiečių sėkmės ir nesėkmės priklausė nuo Rusijos imperijos p...
Skaudus pralaimėjimas kare su Japonija, 1905 m. kilęs revoliucinis judėjimas sudrebino Rusijos biuro...
Straipsnyje analizuojama rusų tautybės gyventojų – nuo seno Lietuvoje gyvenusių ir dėl karo aplinkyb...
Tiek kovos dėl Lietuvos valstybės atkūrimo etapu (1917–1918 m.), tiek vėlesniu suverenios valstybės ...
Straipsnyje aptariami I. D. Beliajevo, K.N. Bestuževo-Riumino, N. I. Kostomarovo ir M. O. Kojaloviči...
Didžiojo karo metais 1914-1915 metų laikotarpis buvo vienas intensyviausių lietuvių visuomenės sąvei...
Knygoje analizuojama rusifikavimo politikos Lietuvoje ir Baltarusijoje XIX a. po 1863 m. sukilimo es...
Straipsnyje, remiantis autorių atliktos statistikos šaltinių - 1897 m. pirmojo visuotinio Rusijos im...
Straipsnyje siekiama aktualinti rusų etninės mažumos Lietuvoje 1918-1940 m. socialinės raidos proble...
Lietuvių požiūris į abi didžiąsias valstybes, kurių karo veiksmų lauku tapo jų šalis, mažai nagrinėt...
Straipsnyje aptariami 1863 m. sukilimo rengėjų Lenkijoje agitaciniai raštai buvusiai Lietuvos ir Bal...
Rusų padėties Lietuvoje 1918-1940 m. socialinių aspektų analizė sudaro prielaidas atsigręžti į menka...
Publikuojamas istorijos šaltinis: Rusijos valstybiniame istorijos archyve saugomas anoniminis dokume...
Rusijos valdžia, izoliuodama katalikų dvasininkiją nuo patriotinio sąjūdžio, siekė sustabdyti patrio...
Straipsnio objektas susijęs su Rusijos politika lietuvių atžvilgiu. Dėmesys sutelktas į klausimą, ar...
Straipsnyje keliamas klausimas kiek ukrainiečių sėkmės ir nesėkmės priklausė nuo Rusijos imperijos p...
Skaudus pralaimėjimas kare su Japonija, 1905 m. kilęs revoliucinis judėjimas sudrebino Rusijos biuro...
Straipsnyje analizuojama rusų tautybės gyventojų – nuo seno Lietuvoje gyvenusių ir dėl karo aplinkyb...
Tiek kovos dėl Lietuvos valstybės atkūrimo etapu (1917–1918 m.), tiek vėlesniu suverenios valstybės ...
Straipsnyje aptariami I. D. Beliajevo, K.N. Bestuževo-Riumino, N. I. Kostomarovo ir M. O. Kojaloviči...