Vidinės priežasties raiška prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose

Straipsnis skirtas vienos priežastingumo atmainos - vidinės priežasties - raiškai prielinksninėmis konstrukcijomis. Vidinė priežastis, kaip konkrečiosios priežasties elementas, išskiriama lingvistiniais sumetimais, siekiant išryškinti semantines ir sintaksines nagrinėjamų konstrukcijų ypatybes. Straipsnyje gretinamos vokiečių ir lietuvių kalbų prielinksninės konstrukcijos, einančios sakinyje priežasties aplinkybe ir reiškiančios vidinę priežastį ir jos porūšius: situacinę ir nesituacinę priežastį. Tai vokiečių kalbos prielinksniai vor ir aus bei lietuvių kalbos prielinksniai iš ir nuo. Straipsnyje pateikiama šių prielinksnių aplinka, tipiški daiktavardžiai, reiškiant vidinę priežastį, taip pat aptariamos sintaksinės tokių junginių ypatybės. Dviejų kalbų gretinimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju sinonimija arba labai ribota, kaip lietuvių kalboje, arba beveik neįmanoma, kaip vokiečių kalboje. Pagrindinis skirtumas tarp kalbų yra tas, kad vokiečių kalboje egzistuoja formali opozicija situacinei ir nesituacinei priežasčiai reikšti. Lietuvių kalba tokios formalios opozicijos neturi, vidinės priežasties raiškai universaliai vartojamas prielinksnis iš, o kiti prielinksniai tokioje aplinkoje yra reti ir netipiški.The article is dedicated to the expression of one type of causality, i. e. internal cause by prepositional constructions. The internal cause, as an element of specific cause, is distinguished by linguistic causes for the purpose of highlighting the semantic and syntactical peculiarities of the examined constructions. The article compares the German and Lithuanian prepositional constructions, which take the position of cause condition in the sentence and express the internal cause and its sub-types, i. e. the situational and non-situational cause. Those are German prepositions “vor” and “aus” and Lithuanian prepositions “iš” and “nuo”. The article presents the environment of the prepositions, the typical nouns, expressing the internal cause and discusses the syntactical peculiarities of such compounds. The comparison of the two languages allows for the conclusion that in the case in question the synonymy is either very limited, as in the Lithuanian language, or almost impossible, as in the German language. The main difference between the languages is that in the German language there exists a formal opposition for expressing a situational and non-situational cause. The Lithuanian language does not have such a formal opposition, the preposition “iš” is universally used for expressing the internal cause and other prepositions are rare and non-typical in such environment