Struktūriniai priežasties prielinksnių ypatumai vokiečių, lietuvių ir rusų kalbose

Straipsnyje nagrinėjamos struktūrinės priežasties prielinksnių ypatybės. Lyginant tris kalbas – vokiečių, lietuvių, rusų – siekiama pažvelgti į priežasties prielinksnių struktūrą tipologiniu požiūriu. Nagrinėjamos kalbos pirmiausia ryškiai skiriasi priežasties prielinksnių skaičiumi, ypač ryškus mažas jų skaičius lietuvių kalboje. Straipsnyje išskiriamos priežasties prielinksnių grupės pagal jų skaidrumo ir gramatikalizacijos laipsnį, šios grupės taip pat apibūdinamos pagal tai, kiek reiškinių santykių jos gali perteikti. Daroma išvada, kad lietuvių kalba tarp tirtų kalbų išryškėja kaip archajiškiausias tipas, kuris, lyginant su prielinksninėmis priežasties konstrukcijomis vokiečių ir rusų kalbose, beveik neįsileidžia į savo sandarą analitinių elementų.This article analyzes the structural features of causative prepositions. Through comparing three languages – the German, the Lithuanian and the Russian – the object is to observe the causative prepositions from the viewpoint of typology. The analyzed languages first of all obviously differ in the quantity of causative prepositions, especially there are few of them in the Lithuanian language. In the article, the groups of causative prepositions are classified according to the level of their transparency and grammaticalization, these groups are as well characterized as regards how many significant relations they can express. It has been verified that among other analyzed languages the Lithuanian language proves to be the most archaic type, which, if compared with the causative preposition constructions in the German and Russian languages, practically excludes analytical elements from his structure