Išorinės priežasties raiška prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose

Straipsnis skirtas vienos priežastingumo atmainos − išorinės priežasties − raiškai prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose. Apsiribojama dviem prielinksniais: vokiečių kalbos prielinksniu „von", reikalaujančiu naudininko linksnio, ir jo leksiniu atitikmeniu lietuvių kalboje „nuo", vartojamu su kilmininku. Greta daugelio kitų reikšmių, šie prielinksniai gali reikšti ir priežastį, pati būdingiausia – išorinės priežasties raiška. Išorinė priežastis išskiriama lingvistiniais sumetimais, siekiant išryškinti semantines ir sintaksines nagrinėjamų konstrukcijų ypatybes. Išorine priežastimi laikomi išoriniai dalykai, dėl kurių sakinio subjektas patiria tam tikrą pasekmę. Tai gali būti išorės reiškiniai, tokie kaip „saulė", „vėjas", „kaitra" ir kt. bei to paties subjekto išoriniai požymiai, pvz., „ėjimas", „lakstymas", „ieškojimas", „svoris". Straipsnyje nagrinėjami prielinksniniai junginiai su abstrakčiaisiais daiktavardžiais, reiškiančiais tiesioginę išorinę priežastį, ir konkrečiaisiais daiktavardžiais, reiškiančiais netiesioginę išorinę priežastį. Netiesioginės išorinės priežasties raiška pasitaiko rečiau − konkretieji daiktavardžiai šiuo atveju pavartojami metonimiškai. Straipsnyje apibūdinama nagrinėjamų konstrukcijų aplinka bei išskiriami du jų vartojimo sakinyje būdai išorinei priežasčiai reikšti: aplinkybinis ir priklausomas nuo gramatinės struktūros. Pastaruoju atveju išorinę priežastį reiškiančios prielinksninės konstrukcijos, greta priežasties reikšmės, nusako ir veiksmo sukėlėją, kurį galima laikyti ir priežastimi, dėl kurios sakinio subjektas patiria tam tikrą pasekmę. Todėl šiuo atveju galima kalbėti apie sinkretinę tokių konstrukcijų reikšmę, apimančią priežastį ir veiksmo sukėlėją.The article is about an expression of a variant of causality, an external reason, using prepositional constructions in German and Lithuanian. It is limited to two prepositions: a German “von” which requires for a dative case and its lexical equivalent in Lithuanian “nuo” which is used with a genitive case. Next to many other meanings, the prepositions may mean a reason which is the most characteristic expression of the external reason. An external reason is distinguished because of linguistic considerations in order to emphasize semantic and syntactic features of the analysed constructions. External reasons are external issues because of which a subject of the sentence experiences a certain result. It may be external phenomena such as “sun”, “wind”, “heat” and etc. and external features of the same object, ex.: “going”, “running”, “searching” or “weight”. The article analyses prepositional constructions with abstract nouns which mean a direct external reason and with concrete nouns which mean an indirect external reason. An expression of an indirect external reason is rarer because in this case concrete nouns are used metonymically. The article describes the environment of analysed constructions and distinguishes two their uses in a sentence in order to express an external reason: situational and depending on grammatical structures. In the latter case, prepositional constructions expressing an external reason also describe an object which makes an action. This object may be treated as a reason because of which a subject of the sentence experiences a certain result. Therefore, in this case, a syncretic meaning which includes a reason and an object which makes an action of such constructions may be discussed