Priežastingumo raiška sudėtiniame sakinyje vokiečių, lietuvių ir rusų kalbose

Straipsnyje nagrinėjama priežastingumo raiška sudėtiniame sakinyje dabartinėse vokiečių, lietuvių ir rusų kalbose. Darbo tikslas - aprašyti ir palyginti priežastingumo raišką minėtų kalbų sudėtiniuose sujungiamuosiuose, sudėtiniuose prijungiamuosiuose ir bejungtukiuose sakiniuose. Įvadinė dalis supažindina su priežastingumo samprata gramatikoje, jo raiškos galimybėmis. Skyriuje apie nagrinėjamų sakinių reikšmę išskiriami šie priežasties santykių tipai: realioji ir loginė priežastis bei motyvas (skatinančioji priežastis). Toliau nagrinėjama priežastingumo raiška jau minėtose sakinių grupėse. Lyginami vokiečių, lietuvių ir rusų kalbų faktai, nurodomi vartojimo panašumai, skirtumai ir ypatumai