Informacijos ir komunikacijos technologijų sektoriaus klasterizacija mažoje besivystančioje ekonomikoje- Lietuvos atvejis

Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar pirminė klasterių metodologija vienodai gerai tinka didelių ir mažų šalių ekonomikoms? Jei ne, kas turėtų būti pakeista norint pasiekti sėkmingo klasterių vystymosi mažose ekonomikose. Straipsnyje analizuojama informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) klasterizacija Lietuvoje. Pirmojoje dalyje yra analizuojami konceptualieji klasterio fenomeno pagrindai: įvairūs klasterių tipai, ekonominių klasterių teikiama nauda bei klasterių vystymą sąlygojantys veiksniai. Antrojoje straipsnio dalyje analizuojami tyrimai, konceptualųjį klasterių fenomeno pagrindą pritaikantys empirinei analizei. Tuo siekiama paaiškinti informacijos ir komunikacijos technologijų vystymosi modelius mažos šalies ekonomikoje, pagrindžiant juos Lietuvos IKT sektoriaus atvejo analize. Šioje dalyje siekiama empiriškai identifikuoti IKT klasterizaciją pasirinktoje šalyje, pateikti jos vystymosi eigą ir pabandyti nubrėžti tikėtinas jos ateities vystymosi tendencijas. Šiam tikslui sujungiama statistinė ir kokybinė duomenų analizė, pirmenybę teikiant kokybiniams duomenims, gautiems IKT sektoriaus apklausos ir įvairių interviu bei diskusijų metu. Trečiojoje straipsnio dalyje, remiantis atlikta teorine ir empirine analize, siekiama apibrėžti prielaidas sėkmingai informacijos ir komunikacijos technologijų klasterio plėtrai mažoje besivystančioje ekonomikoje, kurios pavyzdžiu pateikiamas Lietuvos atvejis. Nesiekiama pateikti aukštesnio apibendrinančio lygmens, kuris reikalauja žymiai gilesnio empirinio tyrimo, pagrįsto IKT klasterių studijomis kitose mažose šalyse. Pabaigoje pateikiamos išvados ir iškeliami klausimai tolesniems tyrimams.Although since the introduction of the structurised cluster concept by Porter (1990) extensive conceptual and empirical studies of the phenomenon have been conducted, its micro level analysis has always remained highly context-related and thus unique. The specificity of the economy, its development level and industry development raises important research questions: is the original cluster methodology equally valid for large and small size economies? If not, what should be changed in order to develop successful clusters in small size economies where local demand is not competitive enough whereas the whole industry is under the highest competitive pressure on the global scale, as in the case of ICT industry? The complexity of the question increases when we deal with the catching-up and restructuring economy, when integration patterns into the world economy may cause differences from the clusters that developed in a natural way following certain technology development path. The paper aims to contribute to the questions through the analysis of Lithuanian ICT industry clusterisation processes