Klasterio koncepcijos taikymas šiuolaikinėje pramonės politikoje.

Klasterių koncepcija pastarajame dešimtmetyje tapo vienu iš pagrindinių nacionalinio konkurencingumo strategijos akcentų pasaulyje. Tradicinė M.Porter klasterio deimanto" teorija vystėsi lygiagrečiai su kitomis konkurencingumą ir ekonomikos pokyčius aiškinančiomis teorijomis, reikšmingiausios iš jų - inovacijų sistemų bei technologinių sistemų koncepcijos, moderni ekonomikos augimo ir technologinių, socialinių pokyčių teorija, žinių valdymas bei teorijos, siekiančios paaiškinti tinklinės ir žinių ekonomikos formavimosi įtaką verslo ir pramonės konkurencingumui. Todėl pastarosios teorijos turėtų būti integruotos į konkurencingumo politikos formavimo koncepciją. Formuojant nacionalinio konkurencingumo politiką, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautiškumo dimensijai, neapčiuopiamam, intelektiniam kapitalui išnaudoti, bei žinių ir paslaugų svarbos augimui ekonomikoje eksploatuoti. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų valstybių, nacionalinio konkurencingumo politikos formavimas vis dar labiau remiasi tradicine konkurencingumo samprata, kur vertės žinių, inovacijų kūrimo organizacijų ir institucijų tinkluose koncepcija nėra pakankamai įvertinta. Tai sąlygoja tradicinę atskirų, nacionalinį konkurencingumą įtakojančių, politikų atskirtį, visų pirma - pramonės konkurencingumo, inovacijų, mokslo ir tyrimų bei švietimo politikos nepakankamas sąsajas. Šie trūkumai ypač išryškėja priemonių lygmenyje. Šie trūkumai ypač išryškėja priemonių lygmenyje.Although since the introduction of the structured cluster concept by Porter (1990) extensive conceptual and empirical studies of the phenomena were conducted, the original cluster development methodology has to be questioned in the light of modern development of the economy and emerging theoretical concepts, aimed to explain growth, dynamics and competitiveness within an economy, such as technological change, modern innovation theory, value creation in globally networked economy, knowledge management issues, etc. In the light of these issues, the research questions are: does the original cluster theory stand up for a test against the reality? Is the business environment still the same as when the concept was launched or have the changes impacted its relevance? Does the unmodified application of the theory imply that there is no new economy or that the cluster concept may not explain what drives the modern economy? Since the cluster concept lies in the core of contemporary national, industrial, and/or sectorial competitiveness policy, the article aims to highlight the underpinnings of cluster concept and its relationship to other theories explaining dynamics of an economy and value creation within it and to test how these underpinnings are manifested in the contemporary industrial competitiveness policy based on the Lithuanian example