Klasteriai kaip nacionalinės plėtros instrumentas

Klasteriai ir klasterizacija tapo viena iš prioritetinių konkurencingumo, pramonės politikos ir regioninės plėtros tyrimo sričių. Šio straipsnio tikslas: atskleisti klasterio esmę bei pagrindinius bruožus ir identifikuoti dviejų Lietuvos pramonės sektorių (mašinų ir prietaisų gamybos bei medienos apdirbimo ir baldų pramonės) klasterizacijos potencialą. Straipsnyje pristatomas tyrimas grindžiamas M. Porter’io deimanto metodologija ir pramonės konkurencingumo teorija. Atliekant empirinį dviejų minėtų sektorių tyrimą buvo panaudoti šie tyrimo metodai: statistinė analizė, apklausa raštu ir interviu.[...] Remiantis straipsnyje atlikta teorine analize ir dviejų Lietuvos pramonės sektorių klasterizacijos tyrimo rezultatais, buvo padarytos šios pagrindinės išvados. Klasteris – tai socioekonominis darinys, kuriam būdinga socialinė žmonių bendruomenė ir ekonominių subjektų populiacija, sukoncentruota tam tikrame geografiniame regione. Pramonės klasterių viduje šios bendruomenės ir ekonominiai subjektai veikia kartu ekonomiškai susijusiose veiklose, dalindamiesi ir puoselėdami bendras produktų, technologijų ir organizacinių žinių atsargas, taip siekdami kurti aukštos kokybės produktus ir paslaugas rinkai. Norint sukurti bendrą pagrindą klasteryje veikiančioms organizacijoms, reikia bent penkių veiksnių: lyderystės; bendrų žinių; keitimosi žiniomis; aukštos kompetencijos darbo jėgos mobilumo; komunikacijos ritualų. Analizuojant konkrečius klasterius, statistinės analizės metodus būtina papildyti kokybinės analizės metodais, kurie įgalina atskleisti klasterio dalyvių sąveikos pobūdį. Dviejų Lietuvos pramonės sektorių studija parodė, kad Lietuvoje jau galima aptikti klasterizacijos procesų užuomazgų.Paper is aimed at revealing the nature of clusters as a tool for increasing national competitiveness and exploring the potential of Lithuanian industry towards clusterisation. Based on the recent theoretical work of various scholars, the concept of industrial cluster and its key characteristics are discussed. Next, following Porter’s diamond model, results of the study of two Lithuanian industrial sectors – machinery and equipment manufacturing as well as wood and furniture industry – are discussed in the light of their potential for clusterisation. It is concluded that the studied sectors already have some symptoms of clusterisation, and that Lithuanian industrial policy should be focused on developing industry clusters with the strong emphasis on international dimension