Vilniaus Trijų Kryžių kalno kultas: kaimynų ar vietos tradicija?

Lietuvos kalvarijų Kryžiaus keliai priklauso prie Katalikų Bažnyčios liturgijos Pridedamųjų pamaldų apeigų arba dar vadinamų liaudies pamaldumo praktikų. Liaudies pamaldumo praktikos – tai kokios nors tautos etninės grupės ar jų kultūros religinės apeigos, susiformavusios Bažnyčios kalendorinių metų ciklo iškilmių, švenčių, minėjimų ir šventų vietų lankymo pagrindu. Tai Švč. M. Marijos valandos, Švč. M. Marijos kalbamasis ir giedamasis bei Švč. Jėzaus vardo rožiniai, Žemaičių Kalvarijos Kalnai, Kryžiaus kelias, Graudūs verksmai, Gedulinės valandos (psalmės), šermeninės giesmės bei gegužinės ir birželinės pamaldos. Prie jų priskiriamos Liturginiame maldyne neminimos šventų vietų, kaip Aušros Vartų, Šiluvos bažnyčios ir Apsireiškimo koplyčios, Kryžių kalno bei Vilniaus Verkių kalvarijų Kryžiaus kelių aplankymo apeigos, maldos ir giesmės. Prie nepaminimų yra Vilniuje Trijų Kryžių kalnas, kuris procesijomis maldininkų yra lankomas, atliekant įvairias apeigas bei meldžiantis ir giedant giesmes. Apie šį religijos fenomeną nekalba nei vienas Lietuvoje leistas liturginis maldynas bei giesmynas. Natūraliai kyla klausimas: ar Vilniaus Trijų Kryžių kalno kultas yra vietinės, ar atneštinės kultūros reliktas, kas autoriaus ir buvo pasirinkta tyrimo tikslu. Atliktas tyrimas atkleidė, kad Trijų Kryžių kalno kulto ištakos Lietuvoje yra atėjusios iš Šventosios žemės ir integravusiosios į Kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumą. Trijų Kryžių kalno kultas – tai domininkoniškoji Kalvarijų kryžiaus kelio pamaldumo kultūra, vienijanti Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Tyrimo rezultatai pagrindžia išsikeltą hipotezę, kad Vilniaus Trijų Kryžių kalno kultas yra ne mitologinės, tautosakinės, bet katalikiškos istorinių-geopolitinių ir bendrakultūrinių praeities bei dabarties įvykių atspindysThe Lithuanian Calvary's Ways of the Cross are considered to be additional devotions of the Catholic Church liturgy or so called folk piety practices. The latter are religious rituals, which originated from festivals, holidays, celebrations or visits to the sacred places that take place during the liturgical year. Among them are the Hours of the Blessed Virgin Mary, the Žemaitian Calvary's Hills, the Way of the Cross, and various psalms, prayers, mournings, laments, rosaries, services, etc. Folk piety practices also include visits to the Hill of Crosses and Verkiai Calvary's Ways of the Cross, as well the following sacred places: the Gates of Dawn, Šiluva Church and Revelation Chapel. None of these are mentioned in the Liturgical Prayer-Book. The Hill of Three Crosses in Vilnius, although visited by praying, officiating and chanting pilgrims, is not described in any Liturgical Prayer-Book or Hymnal published in Lithuania. Therefore, the study raises the question of whether the cult of the Hill of Three Crosses in Vilnius is the relic of local or peregrine culture. Study findings revealed that the cult of the Hill of Three Crosses originated from the Holy Land and adopted the piety characteristics from the Calvary's Ways of the Cross. The cult of the Hill of Three Crosses is the Dominican Calvary's Way of the Cross piety culture, which prevails in Poland, Lithuania and Latvia. The study revealed that the cult of the Hill of Three Crosses in Vilnius is a reflection not of mythology or folklore, but present and past Catholic historic-geopolitical and unicultural events