Priešistorės gyvenvietės ir upės Lietuvos pajūryje ankstyvajame holocene

Vėlyvojo paleolito, mezolito ir neolito laikotarpių žmonių gyvenimo vietų paieškos tuometinėse jūros pakrantėse yra tiesiogiai susijusios su ankstyvojo holoceno krantų reliktais ir upių paleovagomis dabartinėse pakrantėse ir po vandeniu. Į jūrą įtekėjusių upių estuarijos ir žiotys akmens amžiuje buvo vietos, palankios žmonėms gyventi, tačiau, svyruojant Baltijos jūros vandens lygiui, keitėsi ir upių vagos, o kartu ir gyvenvietės (2, 6 pav.). Šiame straipsnyje pajūrio akmens amžiaus gyvenviečių archeologinių tyrimų duomenis siekiama susieti su tyrimais, atliktais po vandeniu, ir seisminių jūros dugno tyrimų rezultatais (1 lentelė, 3–5 pav.). Šventosios akmens amžiaus radavietės yra labai susijusios su besikeičiančiomis Šventosios upės vagomis. Vėlyvojo mezolito laikotarpiu Šventosios upės žiotys galėjo būti dabartiniame jūros dugne apie 30 m gylyje ar dar giliau. Litorinos periodo vagų vietos yra priekrantės vandenyse arba visai arti dabartinių krantų. Šventosios paleovagos buvo ieškota tyrinėjant jūros dugną 16–21,5 m gyliuose. Rąžės upelio (Palanga) žiočių platumoje 17–25 m gyliuose jūros dugnas buvo tyrinėtas šoninės apžvalgos sonaru ir nardant. Melnragėje (prie Klaipėdos), nedidelių pajūrio upelių aplinkoje, rastas ankstyvojo neolito laikotarpio dirbinys, o po vandeniu, 14,5 m gylyje, aptiktas to paties laikotarpio reliktinis kelmas RF-II. Jūros dugno seisminių tyrimų metu šešiuose profiliuose buvo fiksuoti seisminiai atspindžiai, siejami su Danės, Smeltalės, Drevernos ar Minijos upių paleoslėniais (8 pav.). Reliktinės Danės upės vagos vietos galėjo būti 10–12 m gylyje esančių Anciliaus–Litorinos periodų reliktinių kraštovaizdžių vietovių RF-III-B ir RF-III-C aplinkoje. Seisminių tyrimų metu tikėtina Smeltalės upelio paleovaga buvo aptikta tarp vietovių RF-III-A ir RF-III-D su išlikusiais povandeniniais reliktiniais kraštovaizdžiais. Vykdant seisminius tyrimus, jūros dugne buvo identifikuoti trys paleoįrėžiai, siejami su Joldijos–Anciliaus periodų Drevernos paleoupės pėdsakais. Jie yra į pietus nuo RF-I vietovės su jūros dugne gausiai išlikusiais ir 24–32 m gylyje tyrinėtais paleokraštovaizdžio reliktais. Ši vieta yra perspektyvi ieškant ankstyvojo mezolito radaviečių. Nemuno paleodeltos vietoje jūros dugnas buvo tyrinėtas nardant 14–33 m gylyje, kur žvalgant šoninės apžvalgos sonaru buvo fiksuotos neįprastos dugno formacijos. Nesuardytų reliktinių krantų nebuvo aptikta. Tyrinėjant jūros dugną, kol kas nerasta priešistorės žmonių veiklos pėdsakų. Tolesnėms akmens amžiaus vietovių paieškoms jūros dugne būtų perspektyvesni arčiau paleoupių vagų esantys rajonai su išlikusiais paleokraštovaizdžiais.The search for sites inhabited by humans of the Late Palaeolithic to Mesolithic period on the coasts of Lithuania is closely related to the coastal and underwater relicts of the Early Holocene and palaeo-watercourses. This article presents the results of coastal, underwater and seismic seabed surveys. The estuaries of the rivers of the Late Mesolithic period could have been at the present seabed level at a depth of 30 m or even deeper. The watercourse sites of the Littorina Sea stage are in shallow coastal waters. At the latitude of Šventoji, Palanga, Klaipėda, Juodkrantė and the area of the Nemunas palaeo-estuary, the seabed was explored with side-scan sonar and by diving. An artefact from the Early Neolithic period has been found in the coastal area next to Klaipėda, and underwater, at a depth of 14.5 m, a relict tree stump has been detected. Two sites at a depth of 10–12 m can be associated with the relict Danė watercourse containing the preserved fragments of relict landscapes. During marine seismic survey, the probable Smeltalė River palaeo-watercourse was detected, and three sites of the former watercourses found to the south of Klaipėda could be the traces of the Dreverna palaeo-river estuary. This area has good prospects as regards the search for Early Mesolithic period settlements. The underwater survey showed no traces of human activity. A further search for the Stone Age sites would be more promising in locations where palaeo-landscapes have survived adjacent to the palaeo-watercourses. Keywords: Baltic Sea, Lithuania, flooded landscapes, prehistoric coastal settlements, marine seismic survey, Mesolithic, Neolithic, underwater research