Grimzdimas tarp semiotinių teorijų

The paper focuses on the book of poetry immersion (2017) by Lithuanian poet Gytis Norvilas, maps the strategies of its reading within the framework of the semiotic-pragmatic approach, and considers the theoretical issues of the mapping. Despite the book cannot be unambiguously defined as an example of patterned poetry, it is configured in a specific way which exposes the functionality of the structural visual layer in written / printed poetry. This feature of the text in question inspires to revise the interpretation of the issue of iconicity and the configuration of the model of reading literature, proposed by the semiotic-pragmatic approach. The semiotic-pragmatic modelling combines Peircean and Jakobsonian ideas with minor insertions of Lotmanian thought (i.e. Johansen 2002), thus it links the ideas from the conceptual systems, based on different epistemological grounds (Peircean vs Saussurean notion of sign). It creates theoretical tensions that force to raise the question of how the transference of notions from one system to another changes their meaning, and where one could find the basis for overcoming or bypassing the controversies. The first part of the paper explores the theoretical tensions between Peircean, Jakobsonian and Lotmanian approaches to the issues of iconicity and attempts at revealing the fields of theoretical reasoning that help to define the ground of contradictions and see the way of their bypassing. Besides, it relates the discussion of iconicity with a discussion of the semiotic-pragmatic model of reading as iconization, based on the Jakobsonian idea of intersemiotic translation, and revises the model concerning the printed poetic text. The second part of the paper exemplifies the theoretical issues in the analysis of the book of poetry immersion. It examines the process of diagrammatization – the reading strategy, which makes the syntax of the text and that of the book the meaning-making devices, shows how diagrammatization semantizes the structure of the book, transforms the process of imaginization, and helps to identify the role of the book’s dialogue with hypotext to which both intertextual references and the structure of the text refer. Straipsnyje brėžiamos Gyčio Norvilo poezijos rinkinio grimzdimas (2017) semiotinės-pragmatinės skaitymo strategijos ir aptariamos teorinės strategijų (api)brėžimo gairės, sietinos su rinkinio įforminimo specifika. Nors rinkinys vargu ar gali būti vienareikšmiškai priskirtas „vizualiajai poezijai“, jo sąranga eksplikuoja struktūros vizualumo vaidmenį poezijoje, ir šis eksplikavimas skatina apmąstyti, kaip semiotinė-pragmatinė prieiga svarsto ikoniškumo problemą ir konfigūruoja literatūros skaitymo modelį. Šio modelio konfigūracijoje derinamos Charleso S. Peirce’o ir Romano Jakobsono idėjos, sykiu pasirodo Jurijaus Lotmano semiotikos idėjų intarpų (pvz., Johansen 2002), tad derinamos idėjos iš konceptualiai skirtingų sistemų, grindžiamų radikaliai skirtingomis epistemologinėmis prieigomis (Peirce’o vs Ferdinando de Saussure’o ženklo sampratomis). Skirtingų sistemų idėjų sampyna kuria teorines įtampas, keliančias klausimą, kaip iš vienos sistemos į kitą patenkančios sampratos keičia reikšmę ir kur būtų galima ieškoti pagrindo, leidžiančio apeiti šios transformacijos kuriamus prieštaravimus. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos įtampos tarp ikoniškumo sampratos Peirce’o, Jakobsono ir Lotmano semiotikoje ir bandoma apibrėžti teorinės minties plotmes, leidžiančias identifikuoti prieštaravimų priežastis ir būdus juos apeiti. Šis aptarimas derinamas su semiotinės pragmatinės prieigos sukurtu skaitymo kaip ikonizavimo modelio (grindžiamo Jakobsono intersemiotinio vertimo idėja) aptarimu ir modelio revizija rašytinio poetinio teksto atžvilgiu. Antroje – analizės – dalyje eksplikuojami ir iliustruojami teorinėje dalyje svarstyti klausimai. Rodomas poezijos rinkinio diagramatizavimo procesas – skaitymo strategija, kuri semantizuoja teksto ir knygos sintaksę, paverčia struktūravimo būdą reikšmę kuriančia teksto plotme, koreguoja simbolinių ženklų įvaizdinimo procesą – leidžia identifikuoti ir struktūra, ir paskiromis nuorodomis steigiamo grimzdimo dialogo su hipotekstu vaidmenį