Lietuvių kalbos ir literatūros programa kaip terpė giliajam skaitymui ugdyti

Researchers have been observing the deteriorating deep reading skills among pupils and highlighting the necessity to nurture them. Yet the concept of what ‘reading’ means (and ‘deep reading’ in particular) seems elusive. Deep reading may be interpreted in a number of ways. The difference in the notion of what constitutes deep reading calls for a closer investigation, with the view to delineating the two concepts. By drawing on the theoretical framework of Self-Determination Theory and Transportation theory, the article analyses two different approaches to deep reading in the light of a the recent draft curriculum of the Lithuanian language and literature for grades 5–12 of high school in Lithuania. The analysis has revealed that the current draft seems to be less focused on promoting the first type of deep reading associated with the deep emotional engagement (and hence higher levels of internal motivation) with literary texts. It is rather focused on the second type of deep reading that seeks to engage cognitive processes (and is more related to external motivation). Irrespective of the fact that the draft curriculum does make references to concepts associated with deep emotional involvement of readers (such as the pleasure of reading), this type of deep reading is not the main focus of the new curriculum.Skaitymo tyrinėtojams kalbant apie skaitymo naudą mokyklinio amžiaus vaikams, nykstančius giliojo skaitymo įgūdžius ir kviečiant ieškoti būdų, kaip tuos įgūdžius išsaugoti, kinta tiek paties skaitymo, tiek giliojo skaitymo samprata. Skirtingų procesų, apibendrintai vadinamų „giliuoju skaitymu“, skirtumų ir panašumų analizė rodo, kad šios sąvokos interpretaciją lemia kontekstas, o bendrojo lavinimo mokyklų atveju šio konteksto elementai yra ugdymo sistemos specifika, skaitytojų amžius, ugdymo proceso uždaviniai, skaitomų tekstų apimtis, jų pobūdis ir sudėtingumas. Lietuva, šiuo metu keičianti bendrąsias ugdymo programas, siekia spręsti su giliuoju skaitymu susijusius klausimus, atliepdama juos Lietuvių kalbos ir literatūros programoje. Žvelgiant per apsisprendimo teorijos prizmę, tyrimo metu išryškintos dviejų giliojo skaitymo formų ypatybės leido išanalizuoti Lietuvių kalbos ir literatūros programos projektą jo palankumo skirtingoms giliojo skaitymo formoms požiūriu. Tyrimas (orientuotas į programos dalį, skirtą 5–12 kl.) rodo, kad programos projekte sąlygiškai aukštesnis prioritetas yra teikiamas giliojo skaitymo formai, labiau sietinai su siekiu lavinti skaitymo metu aktyvuojamus kognityvinius procesus ir išorine skaitytojo motyvacija. Giliojo skaitymo forma, siejama su ilgalaikiu emociniu skaitytojo įsitraukimu į skaitomą tekstą (ir vidine skaitytojo motyvacija), programos projekte daugiausia traktuojama kaip žemesnių pagrindinės mokyklos klasių (penktų–aštuntų) pamokų objektas ir savarankiško skaitymo dalis. Visuminė programos projekto analizė neleidžia daryti išvados, kad giliojo skaitymo formai, siejamai su skaitymo metu patiriama ilgalaike emocine reakcija (ir vidine skaitytojo motyvacija), bus skiriamas ypatingas dėmesys