Lietuvių dabar̃ ir baltų *-ā́-iliatyvas

Lithuanian dabar̃ ‘now’ comes from the illative of the continuative adverb dãbar ‘still, yet’; schematically: dãbar ‘still, yet’ → illative *dabar-ā́ > *dabarà > dabar̃ ‘now’. Change in accentuation visible in dãbar ‘still, yet’ vs. dabar̃  ‘now’ brings to mind a similar process in illative forms, e.g. acc.sg. *mìškan → ill.sg. *miškan-ā́ > dial. miškanà > ill.sg. miškañ. The primary illative *dabar- ā́ is preserved in the dialectal dabarõs ‘now’, which is traced back to a contraction of *dabar-à-es. The postposition *-es is a mark of the enclitic verb esti ‘is’. The shift of accent like between dãbar ‘still, yet’ and dial. dabarõs ‘now’ can also be observed in a few other adverbs, e.g. *pa gãli (cf. OLith. ik’ gâli ‘to the end’) → pagaliõs ‘in the end’.Lietuvių dabar̃ kilęs iš prieveiksmio dãbar ‘dar’ iliatyvo, t. y.: dãbar ‘dar’ → ill. *dabar-ā́ > *dabarà > dabar̃. Kirčio vietos kaita dãbar : dabar̃ primena panašų procesą iliatyvo formose, pvz., acc. sg. *mìškan → ill. sg. *miškan-ā́ > dial. miškanà > ill. sg. miškañ. Pirminis iliatyvas dabar-ā́ išlikęs tarminėje formoje dabarõs ‘dabar’, kildinamoje iš kontrakcijos *dabar-à-es. Postpozicija *-es yra enklitinio veiksmažodžio esti ‘yra’ požymis. Kirčio vietos kaita, panaši į dãbar ‘dar’ : dial. dabarõs ‘dabar’, matoma ir kai kuriuose kituose prieveiksmiuose, pvz., *pa gãli (plg. s. lie. ik’ gâli ‘iki galo’) → pagaliõs ‘pagaliau’