Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymas kūno kultūros pamokose

In the face of the present-day challenges such issues as personal integrity, life harmony and meaningfulness are becoming a key concern, thus, educational efforts to humanize people's lives, to help raise and seek answers to the questions of life meaning and purpose are particularly important. Modern school is required to organize the educational process by creating human values-based relationship. After starting the school junior schoolchildren expand their cognitive opportunities, enrich their emotional world, and form their empathy and behavior. However, primary school pupils often experience difficulty in communicating, because the relationship between this age group children often lacks support, attentiveness and respect for each other. Schoolchildren’s emotions, their value orientation, physical, verbal and non-verbal forms of aggression are revealed in physical education lessons during play situations, and the moments of victory or defeat. Junior school age is the most important phase of developing humanistic values of an individual, because it is an intense period of child's personality development, their relationship with oneself and the world, the collection of new experience and information. Junior schoolchildren’s humanistic education in physical education lessons is a very important and relevant issue due to the conflicts during play situations and the lack of children’s support, attentiveness and respect for each other. Therefore, a scientific problem emerges: how to plan junior schoolchildren’s physical education lessons in order to expand not only their physical and mental powers, but also to develop their humanity. The aim of the research - to specify the concept of humanity and reveal the assumptions of humanistic education in physical education lessons. Positive changes in the experimental group suggest that humanistic education can be expressed as a multifunctional phenomenon by the implementation of the education program, to be effective in facilitating the development of favorable conditions implicating humanistic values and reflecting on ones own and other children’s behavior making moral decisions, developing relationship based on sensitivity, openness, dignity and responsibility.Dabarties iššūkių akivaizdoje itin opi tampa asmens integralumo, jo gyvenimo darnos ir prasmingumo problema, todėl ypač svarbios darosi švietimo pastangos humanizuoti žmonių gyvenimą, padėti kelti ir ieškoti atsakymų į žmonių gyvenimo prasmės ir paskirties klausimus. Šiandieninei mokyklai keliamas reikalavimas organizuoti ugdymo procesą, kuriant bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstus, humaniškus tarpusavio santykius. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams pradėjus lankyti mokyklą, plečiasi pažintinės galimybės, turtėja jų emocinis pasaulis, formuojasi empatija ir elgesys. Tačiau pradinių klasių mokiniai neretai patiria bendravimo sunkumų, nes šio amžiaus vaikų tarpusavio santykiuose neretai pasigendama pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam. Kūno kultūros pamokose žaidybinių situacijų metu, pergalės ar pralaimėjimo akimirkomis aktyviai reiškiasi mokinių emocijos, jų vertybinės orientacijos, fizinės, verbalinės ir neverbalinės vaikų agresyvumo formos bei rūšys. Dėl žaidybinių situacijų metu dažnai kylančių konfliktų ir vaikų pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam stokos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymas kūno kultūros pamokose yra labai svarbus ir aktualus. Pats svarbiausias amžiaus tarpsnis ugdant humanistines asmens vertybes yra jaunesnysis mokyklinis amžius, nes tai yra intensyvaus vaiko asmenybės, jo savivaizdžio raidos periodas, tai jo santykis su savimi ir pasauliu bei naujos patirties ir informacijos kaupimas. Todėl būtina atsižvelgti į šio amžiaus specifiškumą ir vaikų imlumą internalizuojant humanistines vertybes bei ugdant visapusiškas asmenybes, kurios vystosi tik sąveikaudamos su aplinka ir žmonėmis. Iškyla mokslinė problema: kaip, žiūrint iš vertybinių pozicijų, organizuoti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūno kultūros pamokas, kad būtų plėtojamos ne tik jų fizinės ir psichinės galios, bet ir ugdomas vaikų humaniškumas. Tyrimo tikslas – konkretizuoti humaniškumo sampratą ir atskleisti humaniškumo ugdymo kūno kultūros pamokose prielaidas. Eksperimentinėje grupėje įvykę pozityvūs pokyčiai leidžia teigti, kad humaniškumo ugdymas gali reikštis kaip daugiafunkcinis fenomenas įgyvendinant mūsų parengtą jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymo(si) kūno kultūros pamokose programą, būti efektyvus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams sudarant palankias humaniškumo ugdymo(si) sąlygas, implikuojant humanistines vertybes, reflektuojant savo ir kitų klasės vaikų elgesį, priimant dorovinius sprendimus, kuriant jautrumu, atvirumu, orumu ir atsakingumu pagrįstus tarpusavio santykius, bei suponuoja humanišką vaikų elgesį