Olimpinė pedagogika kaip švietimo teorija etinėms ir humanistinėms vertybėms plėtoti

Olympic pedagogy is Olympic learning in four subject areas, embracing integral development of sporting, social, moral and intellectual education, which promotes individual sporting ability as accomplishment, as competition and as fair play, as a means of developing various positive social experiences and moral value orientations for the individual pupils. Experience of the ethico-moral principles of the Olympic idea in sporting activity, plus knowledge of moral behaviour and knowledge of the values and ideals of the Olympic movement, should enable pupils to experience and learn moral conduct in sport and should also convey knowledge about such conduct and shape their conscience for their daily life. These task complexes address standards and values in sport and in children’s and young people’s daily life. As an individual development task, children and young people should come to link subjective sporting ability, social conduct, moral behaviour and Olympic knowledge with the objectively desirable fundamental and historico-pedagogic behavioural standards of the Olympic principles. Sporting effort, social conduct, moral behaviour and Olympic knowledge can be considered as four subject areas of an ascending spiral curriculum, i.e. each subject area is equally important, they are mutually dependent and thus complement each other. In this way they together define the integrated approach to Olympic education. Pierre de Coubertin’s vision and concept of Olympism and education he briefly described in his Olympic letter No, III in October 1918. According to Pierre de Coubertin, Olympism is a state of mind, not a system. Nevertheless he also described four major tasks of education in the context of the harmonious development of body and mind. Coubertin wrote: “...to distinguish ... only the body and the mind, ... is too simplistic, but rather the muscles, the understanding, the character, and the conscience. This corresponds to the four-fold duty of the educator” (Coubertin, 2000, 547). If the educator is to have a four-fold task as his duty to educate in the spirit of Olympism, then the pupils will have a four-fold subject area of Olympic learning, to learn about the physical, social, moral, and mental domains of modern Olympism in physical activities and sports competitions, at their school lessons and in the other settings of their daily life.Pagrindinis edukacinis olimpinio švietimo uždavinys gali būti kildinamas iš šio teiginio: integruotas sportinis, socialinis, moralinis ir intelektualinis švietimas skatina gebėjimą sportuoti individualiai. Šis gebėjimas traktuojamas kaip laimėjimas, konkuravimas, kilnus elgesys (fair play), kaip įvairių teigiamų socialinių patirčių plėtojimo priemonė ir kaip mokinio moralinė vertybė. Olimpinių etinių ir moralinių principų, moralinio elgesio, olimpinio sąjūdžio vertybių ir idealų žinojimas ir šių žinių taikymas sporto veikloje turėtų padėti mokiniams išmokti taip pat elgtis ir būti sąžiningiems ir kasdieniame gyvenime. Šie užduočių kompleksai perteikia vaikų ir jaunuolių tiek sportinės veiklos, tiek kasdienio gyvenimo standartus ir vertybes. Kad būtų išbaigtas individualaus vystymosi procesas, vaikai ir jaunuoliai turėtų sugebėti sujungti subjektyvias savybes (gebėjimą sportuoti, socialinį, moralinį elgesį, olimpines žinias) su objektyviosiomis – esminiais olimpiniais istoriškai susiklosčiusiais pedagoginiais elgesio standartų principais. Sportas, socialinis, moralinis elgesys ir olimpinės žinios gali būti laikomi keturiomis kylančios spiralės pavidalo formos mokymo plano dalykinėmis sritimis. T. y. kiekviena dalykinė sritis yra vienodai svarbi, viena nuo kitos priklausoma ir viena kitą papildanti. Taip apibrėžiama integruoto olimpinio ugdymo samprata (Naul, 2004). Pierre de Coubertinas savą olimpizmo bei švietimo viziją ir koncepciją trumpai išsakė olimpiniame laiške (Nr. III) 1918 m. spalio mėnesį. Pasak jo, olimpizmas yra ne sistema, o proto būsena. Kalbėdamas apie darnaus kūno bei proto vystymosi principus, jis taip pat įvardijo ir keturias pagrindines švietimo užduotis. Coubertinas rašė: „[...]išskirti...tik kūną ir protą[...]yra pernelyg paprastas kelias, verčiau išskirti raumenis, protą, charakterį ir sąžinę. Tai atitinka visas keturias auklėtojo pareigas“ (Coubertin, 2000, p. 547). Jei auklėtojas perteiks savo mokiniams šiuos keturis suvokimo principus su olimpine dvasia, tada mokiniai sportuodami ir varžybose, per pamokas ir kasdienybėje bus tinkamai įvaldę šiuolaikinio olimpizmo fizinę, socialinę, moralinę ir psichinę sritis