Vertybinis švietimas mokykloje iš tarpdalykinės perspektyvos

Today, fair play is one value with an important extension outside the sport sector into many areas of public life, business affairs, and the environment at large. Fair play is no more only an attitude for personal human interactions; it has become a value which leads to many personal-environmental relationships including the protection of exploitation of material resources and of our nature on a global level. Fair play has also been focused as a part of value education in the context of school curricula and particularly as value education in physical education and school sports. There exist also examples of fair play as a cross-curriculum subject how the spirit and the notion of fair play fit in different school subjects as one Olympic ideal and as a part of Olympic education programmes (cf. Naul & Holze, 2011). Thus, the following four strands of modern value education at school may be highlighted: 1. Mutual respect is demanded as an inter-personal behavioral pattern, as a matter of non-discrimination of gender, ethnic, religious and political differences among participants and their peoples with the benchmark of fair play for any personal interactions inside and outside the sports ground, as well as in any school education context and in any other life-setting of children and youth (in particular – general education and religious education). 2. Harmonious education of body, will and mind should grow as eurhythmics character building through physical activities and sports in accordance with their rules and in cross-curricular combination of PESS with the subjects of fine arts, poetry and music (Olympic education). 3. Sustainability of natural resources and protection of the environment at large has become a new topic in the range of value education, particularly in different school subjects of science education (e.g. biology, chemistry, geography) and in some new teaching subjects, such as policy studies, economy and ecology. 4. Health enhanced PESS with the promotion of a healthy lifestyle has become a major item in many new European PE curricula, as well as demanded and promoted by the IOC on the occasion of the implementation of the OVEP programme. However, a sound value education outside Olympic education efforts, but inside the general school curriculum, is insufficient in many EU countries and overdue. We have to make sure that fair play is not in the shadow of new Olympic ideals and is taken more seriously for the purposed of new physical education, including sports.Šiandien kilnus elgesys (Fair play) yra viena iš vertybių, reikšmingai peržengusi sporto sektoriaus ribas ir išplitusi į daugelį visuomeninio gyvenimo, verslo reikalų ir aplinkos, plačiąja prasme, sričių. Kilnus elgesys daugiau nebėra vien tik asmeninio žmonių bendravimo nuostata; jis tapo vertybe, apimančia daugelį asmens ir aplinkos santykio ypatumų, įskaitant materialinių išteklių eksploataciją ir mūsų gamtos apsaugą globaliniu lygiu. Kilnus elgesys taip pat laikomas vertybinio švietimo dalimi mokymo planuose ir ypač vertybinio švietimo per fizinį ugdymą ir mokyklinį sportą dalimi. Yra kilnaus elgesio kaip tarpdalykinio objekto pavyzdžių, kai dvasia ir kilnaus elgesio supratimas dera su skirtingais mokykliniais dalykais tiek kaip bendras olimpinis idealas, tiek kaip Olimpinio švietimo programų dalis (palyginimui Naul&Holze, 2011). Straipsnyje apžvelgiamos keturios pagrindinės sritys, reprezentuojančios šiuolaikinį vertybinį švietimą mokykloje: 1) abipusės pagarbos reikia kaip tarpasmeninio elgesio modelio, kaip dalyvių ir jų šalių gyventojų, siekiančių kilnaus elgesio bet kokiame asmeniniame bendravime tiek vidaus, tiek išorės sporto varžybose, tiek ir bet kurios mokyklos švietimo kontekste ir vaikų bei jaunimo gyvenamojoje aplinkoje (ypač bendrajame lavinime ir religiniame švietime), nediskriminavimo dėl lyties, religijos ar politinių įsitikinimų; 2) darnus kūno, valios ir proto lavinimas turėtų didėti kaip euritminė savybė, ugdoma per fizinę veiklą ir sportą pagal jų taisykles, ir tarpdalykinio fizinio ugdymo ir sporto mokslo (Physical Education and Sports Science – PESS) derinimą su dailiųjų menų, poezijos ir muzikos dalykais (olimpinis švietimas); 3) gamtinių išteklių tausojimas ir aplinkos apsauga plačiąja prasme tapo nauja tema vertybinio švietimo srityje, ypač tarp skirtingų mokyklinių mokslinio švietimo srities dalykų (pavyzdžiui, biologijos, chemijos, geografijos) ir tarp kai kurių naujų mokomųjų dalykų, tokių kaip politicos studijos, ekonomika, ekologija; 4) sveikatos svarba paremtas fizinis ugdymas ir sporto mokslas (PESS) propaguojant sveiką gyvenseną tapo pagrindiniu klausimu daugelyje naujų europinių fizinio ugdymo (PE) dalykų, kaip ir Tarptautinio olimpinio komiteto siūloma ir remiama Olimpinių vertybių ir švietimo programa (OVEP – Olympic values and education program). Tačiau daugelio Europos Sąjungos šalių bendrosiose mokyklų programose esantis vertybinis švietimas be olimpinio švietimo būtų neišsamus ir pavėluotas. Turime užtikrinti, kad kilnus elgesys neliktų naujųjų olimpinių idealų šešėlyje ir būtų priimamas rimčiau, tikslingai įgyvendinant naująjį fizinį ugdymą, įskaitant ir sportą