Vertėjo pratarmės žanras: lietuviškų ir angliškų pratarmių lyginamoji analizė

Vertimai suteikia teisę į tarptautinį egzistavimą, nes leidžia nacionalinei literatūrai pasiekti platesnę auditoriją. Be to, jie suteikia skaitytojams galimybę susipažinti su kitų kultūrų literatūra. Dėl šių priežasčių vertėjai atlieka svarbų vaidmenį literatūros pasaulyje. Vertėjo pratarmė – pagrindinė sąsaja tarp vertėjų ir skaitytojų, tačiau šis žanras yra mažai analizuojamas. Šio tyrimo tikslas yra ištirti vertėjo pratarmės žanro ypatybes ir atskleisti žanro bruožų skirtumus ir panašumus lietuviškose ir angliškose pratarmėse. 30 lietuviškų ir 30 angliškų vertėjo pratarmių analizuojamos atsižvelgiant į žanro bruožus: tokius kaip formatas, žanro požymiai ir funkcijos. Analizėje apžvelgiami įvairūs lietuviškų ir angliškų grožinės literatūros knygų pavyzdžiai. Analizuojamos knygos yra išleistos skirtingais metais, skirtingų leidyklų ir išverstos skirtingų vertėjų. Analizė atskleidžia, kad lietuvių vertėjai yra linkę būti mažiau matomi savo pratarmėse nei anglų vertėjai. Daugiausiai dėmesio lietuviai skiria rašytojui, mažiau kalba apie teksto vertinimą ir tikslių problemų, iškilusių verčiant tekstą, paaiškinimą. Anglų vertėjai plačiau apibūdina vertimo procesą ir pateikia subjektyvią teksto analizę. Tyrimas taip pat parodo, kad pavadinimas teksto pradžioje ir parašas pabaigoje – pagrindinis pratarmės formatas.Translations serve as a right to the international existence as they allow the national literature to reach wider audiences. Moreover, they allow readers to get acquainted with literature of other cultures. For these reasons, translators have an important role in the literary world. Translators’ prefaces are the main link between readers and translators. However, there is a lack of analysis of this specific genre. This research aims at analysing translator’s preface as a genre and examining differences and similarities of genre features in Lithuanian and English prefaces. 30 Lithuanian and 30 English translators’ prefaces are analysed according to genre elements, such as the format, genre moves and functions. The analysis covers a wide range of examples of both Lithuanian and English fiction books. For this reason, the analysed translators’ prefaces are published in different years, are translated by different translators and are published by different publishing houses. It may be noted, that the analysis reveals that Lithuanian translators tend to be more invisible in their prefaces than English translators. They focus on the author and provide little of their own evaluation and explicit explanations on translation issues. However, English translators focus on the translation process and the subjective analysis. The analysis also demonstrates that the basic format of prefaces is beginning with a title and ending with a signature